Ne veltui pasakojimą pradedu sakiniu apie žvėrišką konkurenciją: labai stebina smulkutės elegantiškos jaunos moters pasakojimai apie konkurentų piktdžiugą, principų karus su darbuotojais bei ilgas darbo valandas net grįžus namo. Tai visai nesiderina, bet televizijos vadybininkė L. Blaževičiūtė taip dirba jau dvyliktus metus ir prisipažįsta nebenorinti švaistyti laiko santykių aiškinimuisi viešumoje.
„Žiniasklaidos rinkoje įmonės labai ambicingos. Man teko dirbti Didžiojoje Britanijoje, Vengrijoje, Latvijoje, todėl galiu pasakyti, kad Lietuvoje per daug energijos skiriama pakenkti kitam. Sveika konkurencija reikalinga, nes kitaip stovi vietoje, neaugi, nesi sau pakankamai reiklus ir kūrybingas. Tačiau destruktyvi konkurencija kuria įtampą, o tai, mano nuomone, nėra reikalinga“, – sako ji.
L. Blaževičiūtė pasakoja, kad televizijos verslas ant pečių užkrauna didelę atsakomybę: bendrovėse dirba ne vienas šimtas žmonių, tad kai kurios konfliktinės situacijos tiesiog užprogramuotos.
„Anksčiau būdavo labai skaudu, jog visi tik ir laukia, kad tau nepavyks, nepasiseks, būsi nubaustas. Tada jie su pasimėgavimu rašys ir neklaus, nepagalvos, kad kitą dieną patys gali atsidurti tokioje pačioje situacijoje, – sako ji. – Dabar tai ignoruoju ir energiją naudoju pozityviems darbams. Be to, svarbu laiku priimti sprendimą, juo neabejoti, neleisti problemai įsisenėti. Šiandien visais atvejais pasielgčiau taip pat.“
Žiūri, bet neigia
L. Blaževičiūtė pastebi, kad lazda visuomet turi du galus: „Kita vertus, televizija turi būti šiek tiek skandalinga, provokuojama, nes priešingu atveju taps tiesiog neįdomi.“
Smalsauju, o kaip atremti populiarią kritiką, kad „televizija nieko gero nerodo“? Anot „Tele-3“ vadovės, taip sakantieji žiūri viską ir turi savo nuomonę, jie net gali pacituoti ar palyginti skirtingus produktus.
„Manau, kad mados reikalas taip kalbėti, nes tyrimai rodo priešingą tendenciją: televiziją žmonės žiūri ne ką mažiau, nei anksčiau“, – teigia ji.
Tačiau apibūdinti tipinio Lietuvos žiūrovo portretą L. Blaževičiūtei sunku, mat visi jie – labai skirtingi.
„Labiausiai nuvilia, kad dominuoja kriminalinė tematika. Tokių tendencijų gerokai mažiau Estijoje ar Latvijoje. Paradoksalu ir tai, kad žmonės teigia pavargę nuo kriminalų. Šį rudenį norėjome išgryninti turinį tiek, kad neliktų sunkiosios publicistikos, bet to nepavyko padaryti. Todėl laukiu, kada šis pokytis visuomenėje įvyks“, – pasakoja ji ir priduria net nenutuokianti, kodėl kriminalinės laidos taip domina žiūrovus.
Kalbame ir apie kitą ambicingą siekį – išlaikyti kokybišką televizijos turinį. Anot kanalų vadovės, dėl to tenka imtis brangaus, bet patikrinto kelio – įsigyti formatų užsienyje, mat visa, kas geriausia, – jau išrasta. O tendencija kopijuoti populiarius produktus kenkia tiek žiūrovams, tiek rinkai.
„Žiūrovai sako, kad jiems jau nebeįdomu žiūrėti, nes visi tik šoka ir dainuoja jau gerą dešimtmetį. Bet nemanau, kad šios problemos sprendimas egzistuoja“, – pabrėžia ji ir priduria, kad Lietuvos prodiuseriai taip pat nestokoja gerų idėjų. Viena jų vadovė įvardija ne pirmus metus rodomą serialą „Moterys meluoja geriau“, kuris turėtų sulaukti savo pasekėjų Bulgarijoje bei Latvijoje.
Televizija netrukdo
L. Blaževičiūtė sako televiziją žiūrinti labai dažnai, o fonas netrukdo kasdieniams darbams. Vis dėlto žiūrėjimo grafiką pakoregavo sūnaus gimimas.
„Labiausiai mėgstu serialus, patinka ir kulinarinės laidos, nes daug gaminu. Bet šiaip žiūriu viską ir kartais net sunku atskirti, ką dėl darbo, o ką – malonumui, – sako ji. – Mūsų srityje nebūna normuotų darbo valandų, o kiekviena diena yra kitokia. Stengiuosi prieš darbą sportuoti, o susitikimus organizuoti pakeliui iš ar į darbą, kad vidury dienos negaiščiau laiko važinėdama. Šeštą valandą grįžusi namo išleidžiu auklę, bet tai visai nereiškia, kad mano darbo diena baigiasi. Dažnai paguldžiusi sūnų dar važiuoju į biurą ar sėdu prie kompiuterio namuose.“
Televizijos kanalus valdančios bendrovės vadovė suskumba neigiamai atsakyti į klausimą, ar dar nepabodo toks darbo tempas. Anot jos, tokiame darbe rutinos nė su žiburiu nerasi.
„Man patinka laimėti ir kiekvienas geras rezultatas skatina judėti pirmyn. Tai suteikia energijos. Smagu laužyti rinkos taisykles ir įnešti pozityvių pokyčių. Pavyzdžiui, esame pirmoji ir vienintelė Lietuvos televizija, turinti savą vidaus etikos kodeksą. Jis mums reikalingas, nes žurnalistų etikos kodeksas – atgyvenęs“, – aiškina ji.
Vis dėlto, į rengėjų kuriamą televizijos turinį transliuotojas neturi teisės kištis, todėl, pasak L. Blaževičiūtės, tenka tik atkreipti kūrėjų dėmesį į nepopuliarias laidas. O ištransliavus nekokybiškus produktus – už jų rengėjų klaidas atsakyti savo vardu.
„Man sąžiningumas svarbu, bet dirbti turi būti smagu. Mėgstu komandinį darbą, nes mūsų organizacijos struktūra – horizontali. Taigi sprendimus turi priimti čia ir dabar, kartu su žmonėmis, kurie juos tuoj pat įgyvendina, – sako ji. – Darbe netenka susidurti su stereotipais, nes
su dauguma kolegų užaugau šioje kompanijoje. Tad noras sutarti ir bendradarbiauti – tarsi natūralus.“ Karjeros televizijoje neplanavo
L. Blaževičiūtė tvirtina pati niekuomet neplanavusi, kad dirbs televizijoje, bet pirmuosius jos karjeros laiptelius lėmė darbo skelbimas, kuriame buvo teigiama, jog kompanija ieško ateities vadovų. Vis dėlto jauna moteris pabrėžia, kad pasiekus tokią poziciją atsiranda laikas, per kurį turi įrodyti kolegoms, kad tu ir tavo sprendimai verti pasitikėjimo.
„Todėl egzistuoja abipusio pasitikrinimo etapas, o laikui bėgant su kiekvienu darbuotoju susiklosto skirtingas bendravimo stilius. Skaičiau daug literatūros, bet supratau, kad nėra nė vienos knygos, kuria šiuo klausimu galėčiau vadovautis“, – pasakoja ji.
Pašnekovė jau dvyliktus metus dirba toje pačioje kompanijoje, bet sako, kad galimybė išbandyti jėgas skirtinguose padaliniuose leido perprasti ir savininkų logiką.
„Mano karjera klostėsi natūraliai, be to, buvo palankus metas: įmonė sparčiai augo, buvo daug galimybių. Dabar jai pasiekus brandos etapą, to negalėčiau pakartoti. Taip, atsidūriau tinkamoje vietoje, tinkamu laiku. Bet mūsų darbe daug ką lemia sėkmė: gali įdėti labai daug pastangų, atlikti geriausius tyrimus, tačiau be sėkmės rezultatas netenkina“, – apie vadybos formules pasakoja ji.
Pokalbio pabaigoje „Tele-3“ vadovė priduria, kad tikėtis televizijos išnykimo, tas pat, kaip laukti pasaulio pabaigos.
„Į Lietuvą naujausios televizijos tendencijos ateina net dvejais metais vėliau, ir nors mes kaip televizija būtume pasirengę tuos pokyčius įgyvendinti anksčiau, bet vis dar susiduriame su Lietuvos rinkos mažumu ir provincialumu. Tačiau ateityje televizija transformuosis: ne toks aktualus bus informacijos priėmimo būdas, labiau rūpės, kas bus rodoma. Labai svarbu, kad žiūrovas pasitikėtų turinio parinkimu. Todėl išsikėlėme tikslą, kad jie norėtų pasižiūrėti tai, ką mes siūlome“, – pasakoja L. Blaževičiūtė.
CV : Laura Blaževičiūtė
2000 m. baigė Stokholmo aukštąją ekonomikos mokyklą Rygoje, įgijo strategijos ir verslumo bakalaurą
2001 m. dirbo „TV3 Latvia“ vadovo asistente
2001–2004 m. ėjo „TV3 Latvia“ rinkodaros vadovės pareigas 2004 m. stažavosi „VIASAT Broadcasting“ centre Didžiojoje Britanijoje 2005 m. dirbo „VIASAT 3 Hungary“ rinkodaros vadove 2005-2008 m. dirbo „Tele-3“ generalinio direktoriaus pavaduotoja Nuo 2008 m. „Tele-3“ generalinė direktorė 2009–2012 m. Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentė
FAKTAI: „TV3“
Komerciniai kanalai TV3, TV6 ir TV8, taip pat radijo stotis „Power Hit Radio“ priklauso Švedijos koncernui „Modern Times Group“
TV3 – didžiausias komercinis „Viasat“ televizijos kanalas. Jis transliuojamas aštuoniais skirtingais kanalais Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Baltijos šalyse, Slovėnijoje, Vengrijoje (VIASAT3 pagrindu). UAB „Tele-3“ įregistruota 1992 m. ir tapo pirmąja komercine televizija Lietuvoje. Jau metų pabaigoje bendrovei buvo suteikta licencija transliuoti LTV 3 tinklu.
1993 m. balandžio 11 d. „Tele-3“ pirmą kartą pasirodė eteryje. Kanalo įkūrėja ir pirmoji direktorė buvo lietuvių kilmės amerikietė – prof. Liucija Baškauskaitė.
1996 m. bendrovei buvo iškelta bankroto byla, o tų pačių metų rudenį Švedijos kompanijos „Kinnevik“ tarptautinis žiniasklaidos padalinys „Modern Times Group“ įsigijo kanalo akcijų.
1997 m. „Tele-3“ programos pradedamos transliuoti TV3 pavadinimu.
Evelina POVILAITYTĖ
