Teisininkė Rasa Vaičekauskytė tokia ir yra: ji neieško žodžio kišenėje, drąsiai kalba apie savo darbą, užimamas pareigas, o gerdama kavą sako: „Negalėčiau būti paprasta namų šeimininkė. Apie ką tuomet kalbėčiausi su savo būsimu vyru?
Niekada nenorėjau tokia būti ir neketinu. Esu stipri ir savimi pasitikinti. Būtent tokia, kokios reikia mano klientams, kurie pasirenka mane, kaip atstovę, jų bylose“, - kalba teisininkė ir drąsina kitas nebijoti būti savimi.
Rasa Lietuvoje išgarsėjo prieš kelerius metus, sudalyvavusi televizijos projekte „Pavojingi aukštakulniai“. Jau tada jai buvo priklijuota stiprios moters etiketė. O kas yra stipri moteris Rasos akimis? Ir kokių savybių reikia turėti, jei nori tokia tapti?
Tikslus pasiekė pati
29-erių metų moteris jau vaikystėje žinojo, kad dirbs teisės srityje. Nors tėvai troško, kad pirmagimė taptų gydytoja, jų svajonei išsipildyti nebuvo lemta.
„Aštuntoje klasėje žinojau, kad būsiu prokurore. Man jau tada buvo įdomu tirti, atrasti ir surasti. Teisių studijų metu, atlikusi praktiką prokuratūroje supratau, kad valstybinis darbas man nėra įdomus ir kad norėčiau daugiau kūrybos“, - prisimena Rasa.
Dauguma mergaičių vaikystėje nori šokti arba dainuoti, tačiau Rasa teigia, kad su menu neturi jokių sąsajų. „Niekada nebuvau meniška: nei šoku, nei dainuoju. Aš tiesiog labai gerai jaučiuosi ten, kur esu dabar.
Mėgaujuosi savo veikla kiekvieną dieną. Man patinka atstovauti teisminiuose ginčuose. Ten jaučiuosi geriausiai. Noriu iš gyvenimo paimti viską maksimaliai.
Kiek save prisimenu, viską dariau pati. Manęs niekas nepastūmė ir „neprakišo“ į sritį, kurioje esu.
Būdama 21-erių aš jau dirbau verslo srityje. Kai kiti eidavo į vakarėlius, aš domėjausi moksline literatūra, dirbau ir mokiausi. Nejaučiau noro šėlti. To nėra ir dabar“, - sako Rasa.
Su vyru sieja ypatingas ryšys
29-erių metų moteris gyvena Vilniuje su savo gyvenimo draugu. Tiesa, ji būsimą vyrą slepia po devyniais užraktais teigdama, jog toks pasirinkimas – būtent jo. „Šalia stiprios moters turi būti už ją stipresnis vyras“, - šypteli Rasa paklausta, kokį vyrą pasirinko.
„Manasis yra verslininkas. Mus sieja daugybė temų, apie kurias kalbamės. Jam svarbu lygiavertis bendravimas, diskusijos.
Mano vyras supranta mano norą dirbti ir siekti karjeros aukštumų. Aš nepykstu, kai mane vadina karjeriste. Aš tokia esu“, - ramiai kalba moteris.
Ji priduria negalinti iki šiol savęs įsivaizduoti kaip namų šeimininkės, o apie būrelį vaikų dar negalvoja.
„Negalėčiau būti namų šeimininkė. Prisipažinsiu, aš netvarkau namų, negaminu valgyti. Jei perku gėlę, tai nešu ją į kontorą, o ne į namus.
Nedraugauju su namų ruoša ir nebijau to pasakyti. Man svarbiausia, kad vyras suprastų mano poreikius ir ritmą.
Mūsų gyvenimas suplanuotas minučių tikslumu: klientai, susitikimai, kelionės“, - neslepia R.Vaičekauskytė.
Įveikti tai, kas neįveikiama
Vilnietės diena prasideda ankstyvą rytą. Atsikėlusi ji išgeria kavos, pasimėgauja gamtos vaizdais ir skuba į darbus.
Jos kasdienybė – įveikti tai, kas daugeliui atrodo neįveikiama. Jos klientai – stiprūs vyrai, verslininkai, kuriems reikalinga stipri teisininkė, galinti padėti išspręsti sudėtingiausias situacijas.
„Aš dirbu su ginčais teismuose, todėl klientai ieško stipraus atstovo. Kartais ant kortos būna pastatytas visas gyvenimas ir labai dideli pinigai.
Aš esu labai konkreti, todėl su vyrais mes greitai susišnekame. Man įdomu tai, kas neįveikiama. Mokėjau ir moku pastovėti už save ir už tuos, kuriuos atstovauju.
Labiausiai mane motyvuoja, kai aplinkiniai stebisi, kaip man pavyko laimėti vieną ar kitą bylą – tada žinau, kad padariau viską gerai“, - su aistra apie darbą šneka Rasa.
Nors ji vis dar išgirsta kalbų, kad moterys turėtų būti moteriškos, jaukios ir mielos namų šeimininkės, į tokias kalbas atsako tik šypsena: „Aš dažnai girdžiu tokius dalykus, tačiau pastaruoju metu pastebiu vis daugiau moterų – savo srities specialisčių, kurios labai gerai atlieka savo darbus.
Ir tai džiugina. Moteris tikrai neprivalo būti tik namų šeimininke ir rūpintis visais namų kampais“, - primena teisininkė.
Sulaukia žinomų vyrų dėmesio
Pasirinkusi itin greitą gyvenimo būdą, Rasa suvokia kitaip gyventi tiesiog nebegalinti. Po ilgos darbo dienos ji lekia sportuoti, o laisvalaikiu renkasi Tailando masažus, keliones po Lietuvą ir kitas šalis.
„Mūsų šalyje atostogauti labai sunku. Esu žinomas žmogus. Jaučiuosi stebima. Žmonės aptarinėja, ką perku net ir parduotuvėje.
Esu girdėjusi replikų, kad perku daržoves – neva pati galėčiau jų užsiauginti“, - juokiasi R. Vaičekauskytė, tačiau į tokias kalbas numoja ranka.
Lygiai taip pat nebekreipia dėmesio Rasa ir į žinutes, kurių sulaukia iš nepažįstamų vyrų. „Prašau, neberašykite man“, - nusikvatoja moteris, išgirdusi klausimą, ar dažnai sulaukia dėmesio iš svetimų vyrų.
„Sulaukiu kvietimų į pasimatymus. Kviečia ir jauni, ir vyresnio amžiaus vyrai. Į nė vieną žinutę nesu atrašiusi. Mano rašo net ir žinomi, šeimas turintys vyrai. Bet mano vertybinės nuostatos yra visai kitos: man net gaila žmonų, kurios su jais gyvena.
Jeigu paviešinčiau jų žinutes ir pavardes, jiems tikrai raustų skruostai.
Baisiausia būna tada, kai vėliau pamatau tuos vyrus viešumoje su žmonomis ir kaip jie vaizduoja idealias šeimas“, - neslepia Rasa.
