Tiek miestas, tiek rajonas šiemet vėl neteks maždaug po tiek moksleivių, kiek jų mokosi pagrindinėje mokykloje. Tad politikams jau kitais mokslo metais teks spręsti, ką daryti su tuštėjančiomis mokyklomis.
Neteko visos mokyklos
Mieste šiuo metu kol kas į mokyklas dar neatėjo apie šimtą deklaravusių gyvenamąją vietą mieste pirmokėlių. Tad pirmųjų klasių bus šešiomis mažiau nei planuota.
Nors tikslus mokinių skaičius paaiškės tik prasidėjus mokslo metams, tačiau jau dabar aišku, kad visas šimtas tikrai nesugužės. Iš viso šiemet miesto mokyklose mokysis 400–500 moksleivių mažiau nei pernai.
Miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji centralizuoto vaikų priėmimo į mokyklas specialistė Laima Matuzevičienė sako, kad greičiausiai yra kelios tokio mažėjimo priežastys. Vieni moksleiviai išvyksta su tėvais į užsienį. Per praėjusius mokslo metus iš visų miesto mokyklų išvyko 304 mokiniai.
Buvo ir tokių atvejų, kai dokumentai paduoti, tačiau vėl atsiimami, nes tėvai kartu su vaikais išvyksta gyventi į užsienį.
Be to, mokinių mažėja ir dėl demografinių pokyčių. Pavyzdžiui, aštuntokų birželio pirmąją buvo 1 233, o baigusiųjų septintas klases – 1 078. Šiemet sulaukta mažiau rajono ir kitų savivaldybių vaikų. Pernai buvo 77, o šiemet –tik apie 40 prašymų. Pasak L. Matuzevičienės, tai reiškia, kad bus pusantros klasės mažiau.
Siūlys vėl
Per metus miesto mokyklose sumažėjo tiek vaikų, kiek dabar mokosi maždaug vienoje mokykloje. Šiemet jau įvyko pokyčių – „Verdenės“ mokykla jungiama su M. Karkos, o apie tolimesnius planus kol kas nekalbama.
„Kaip toliau nuspręs politikai, neaišku“, – sako L. Matuzevičienė.
Artimiausioje ateityje didelių permainų nelaukiama. Vertinant pagal konkrečiais metais gimusių mokinių skaičių, vaikų mokyklose turėtų mažėti iki 2016 metų, vėliau keliolika padaugėti.
Pasak L. Matuzevičienės, vėliau sulauksime tam tikros duobės – sumažės apie 50 vaikų, paskui vėl tiek pat padaugės. Nuo maždaug 2018–2019 metų situacija turėtų kiek stabilizuotis, tačiau tai tik preliminarūs duomenys. Kiek iš tikro moksleivių išvyks į užsienį ar kitą savivaldybę, kiek atvyks, tiksliai nepasakys niekas.
Miesto Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Janina Gaidžiūnaitė sako, kad vyksta stebėsena. Administracija jau buvo pateikusi politikams siūlymus, kuriuos priėmus iki 2015 metų miesto švietimo įstaigose būtų buvę nemažai pokyčių, tačiau buvo priimtas tik vienas – sujungti M. Karkos ir „Verdenės“ pagrindines mokyklas.
„Taryba nusprendė kitaip“, – apgailestavo ji.
Pavaduotojos manymu, vyrauja bloga nuostata sieti mokyklą su konkrečiu pastatu. Mokyklos statytos maždaug 27 tūkst. moksleivių, o jose dabar mokosi mažiau nei pusė tiek.
J. Gaidžiūnaitės manymu, jei mikrorajone yra trys keturios mokyklos, vienos nelikus vaikai nenukentės – esą į pamokas neteks gerokai toliau kulniuoti. Darbo gali netekti tik mokytojai. Tačiau mokantis mažam moksleivių kiekiui didelėse patalpose, jos naudojamos neracionaliai.
Tiesa, kol kas šiems mokslo metams Savivaldybės administracija jokių pasiūlymų nebeplanuoja teikti.
Antplūdžio nesitiki
Panevėžio rajone situacija taip pat nėra itin džiugi. Palyginti su pernai, bus sulaukta daugiau nei 100 mažiau vaikų.Rajono Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Skaidrutė Kriukienė sako, kad nuo kovo mėnesio iki birželio pokytis gana nemenkas – aštuoni klasių komplektai. Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje vienu klasių komplektu sumažėjo ir vienu padidėjo, tad skaičius nepakito. Velžio gimnazijoje padaugėjo mokinių, o keliose kitose mokyklose – sumažėjo. Duomenys dar bus tikslinami prieš rugsėjį.
S. Kriukienės teigimu, iki liepos pabaigos turėtų pasirodyti nauji dokumentai, kuriais būtų išspręsta problema dėl rajono vidurinių mokyklų. Tuomet vidurinės mokyklos galėtų likti gimnazijos skyriais ir jose likti baigiamosios klasės.
„Turės galimybę tapti gimnazijomis su viena vyresniųjų moksleivių klase“, – tikisi ji.
Pagal naująją tvarką daugėtų jungtinių klasių. Kaimo mokykloms tai padėtų išlikti. Mažėjant moksleivių bent šiemet rajonas nežada priimti kokių nors sprendimų dėl mokyklų uždarymo – tik mažės klasės.
Kadangi rajono mokyklos nedidelės, tad ir tas kiek daugiau nei šimtas vaikų prilygsta pagrindinei mokyklai. Be to, net ir keli vaikai turi nemenkos įtakos kaimo mokyklai.
„Du vaikai pajudėjo iš mokyklos ir jau gali irti klasių komplektai“, – teigė vyriausioji specialistė. S. Kriukienė pasakojo, kad specialistai yra skaičiavę, jog į pradines klases ateina kiek daugiau nei 70 procentų tam tikrais metais gimusių vaikų. Tikimybė, kad atsikels iš kitur, jos manymu, nedidelė. Prieš gerą dešimtmetį į kaimą iš miesto kėlėsi nemažai daugiavaikių šeimų. Dabar to praktiškai nebėra.
