Už Europos Sąjungos milijonus rekonstruojamas Pakruojo dvaras traukia ne tik turistus, bet ir žemės sklypų supirkėjus. Dvaro pašonėje žemė tapo brangi. Prieš keliolika metų Pakruojo ponų parengtas planas pradedamas įgyvendinti: greitai unikalų dvarą iš visų pusių apsups turtingųjų gyvenamieji rajonai. Kumečiams čia ne vieta.
„Apsaugos juostos“ dvarui nėra
Pakruojo savivaldybėje derinamas dar vienas individualių statybų dvaro pašonėje detalusis planas.
Dviems savininkams priklausę du žemės ūkio paskirties sklypai taps devynių gyvenamųjų namų kvartalu. Vienas gyvenamasis namas čia jau pastatytas, kito rausiami pamatai.
Užstatyti planuojamas gal kiek daugiau nei hektaro dydžio plotas vienu pakraščiu ribojasi su Pakruojo dvaro teritorija, kitu – su kelio Pakruojis–Linkuva apsaugos juosta.
Jokios „apsaugos juostos“ nėra tik aplink respublikinės reikšmės kultūros paveldo vertybę – didžiausią Lietuvoje Pakruojo dvaro sodybą.
Jos statinių kompleksui priklausanti vaistinė, vaistinės ledainė, ligoninė, sarginė (šiuose pastatuose savivaldybė įsteigė socialinį būstą) atsiduria naujojo kvartalo pašonėje – vos už keliolikos metrų nuo būsimų naujakurių kiemo tvoros.
Pakruojo dvaro sodyba (nuotr. Elta)
Kaip iš atviruko
Tai jau antras planuojamas gyvenamųjų namų ir sodybų kvartalas vaizdingo Pakruojo dvaro pašonėje.
Kovo mėnesį „Šiaulių krašte“ rašyta ( „Partinė grietinėlė kuriasi prie dvaro“) šalia patvenktos ir išvalytos Kruojos upės vingio planuojamas prestižinis gyvenamųjų namų kvartalas.
Vaizdas kaip iš atviruko: unikalus arkinis tiltas, atrestauruoti dvaro pastatai, upė, už kurios dvaro parkas ir rūmai.
Tačiau to negana. Dvaras bus užstatytas iš visų pusių.
Pakruojo dvaras (nuotr.pakruojo-dvaras.lt)
Socializmo laikų planas
Statybas prie dvaro nulėmė Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengėjai, remdamiesi brandaus socializmo laikmečiu sudarytu planu. Jis beveik nepakeistas savivaldybėje patvirtintas prieš porą metų.
Šiuo planu vadovaujamasi ir šiandien, nors Pakruojo dvaras seniai nebe senojo pasaulio atgyvena, o perspektyvus ir svarbiausias rajono turizmo traukos centras.
„Nuojauta vadovautis negalime. Naujo planavimo dokumento nėra, o esamas čia statybų nedraudžia“, – apie Pakruojo bendrajame plane numatytas statybų plėtros teritorijas, užimančias ir kultūros vertybėms nustatomas vizualinės apsaugos zonas, sako rajono architektas Artūras Šukys.
Apie planą nežinojo
Žemės sklypų prie dvaro kaina šiandien Pakruojyje didžiausia. Kuo arčiau dvaro, tuo sklypo kaina didesnė.
Žemės supirkėjai jau prieš keletą metų žinojo, kad prie dvaro bus brangu.
Pakruojo kaime gyvenanti moteris, prašiusi neskelbti jos pavardės, prisipažino pardavusi savo sklypą vienam Pakruojo verslininkui, kuris pigiai nupirkęs dar kelis, vienas šalia kito esančius, ir jau ketina prie pat dvaro tilto pradėti statybas.
„Pradžioje prašė nuomoti tą žemę, bet paskui pasisiūlė pirkti už gerą kainą. Pagalvojau, prie tilto važiuos su mašinomis, mindys, kas beliks iš to daržo“, – sakė garbaus amžiaus pakruojietė, prisiminusi gal penkerių metų senumo sandorį su žinomu rajone verslininku, statysiantį namus vadinamame „grietinėlės kvartale“.
Moteris tik vėliau sužinojo, kad savo sklypelį pardavė pusvelčiui. Žinios apie sklypus, jų kainas, pardavėjus ir pirkėjus Pakruojyje vaikšto seniausiu reklamos būdu – iš lūpų į lūpas.
Kita pakruojietė, redakcijai suteikusi informacijos apie superkamų prie dvaro sklypų kainas, irgi prašė neskelbti jos pavardės. Moteris teigia, kad prieš šešeris metus jos šeima pardavė trijų hektarų sklypą, dabar tapusį „grietinėlės kvartalo“ žeme.
„Už hektarą mums buvo pasiūlyta 17 tūkstančių litų. Tada už dirbamą žemę tokia kaina buvo laikoma labai gera. O kad čia dar yra kažkoks bendrasis planas ir, kad čia bus statybos, niekas tada nežinojom“, – teigė pašnekovė.
Moteris jau suprato, kad apie suplanuotas statybų teritorijas tuomet sklypų supirkėjai tikrai žinojo.
Pakruojo dvaras (baltosavys.blogas.lt nuotr.)
„Grietinėlės kvartale“ nepageidaujama
Pakruojietė Jadvyga Šibirkštienė – viena iš pusės hektaro ploto žemės savininkių, kurios sklypas vaizdingiausioje prie dvaro vietoje.
Šalia – užtvenktos Kruojos vingis, Meilės sala, kitapus upės – dvaro parkas, rūmai.
„Peizažas – kaip paveikslėlyje“, – džiaugiasi pakruojietė ir savojo pushektario neparduoda.
„Dabar aš jiems kaip šašas. Gal praėjusių metų lapkrity sukvietė visus čia turinčius žemės į Savivaldybės mažąją salę dėl pono Virkščio būsimų statybų. Manęs tada pašaipiai paklausė, ką aš savo sklype darysiu, kad jo neparduodu? Auginsiu karklus katilinės pigiam kurui, atkirtau. O jei rimtai, aš to sklypelio neparduosiu, gal su vaikais ir mes kada nors namą čia pasistatysim“, – sako J.Šibirkštienė.
Ponia Jadvyga sako, kad daugiau nei prieš ketveris metus ji buvo atakuojama vieno rajono politikoje besisukančio verslininko, kad jam parduotų savąjį sklypą. Aplinkinius sklypelius šis jau buvo supirkęs.
„Už sklypą man siūlė 15 tūkstančių litų. Nesutikau, nes apie tikrąją šios žemės kainą žinojau jau prieš penkiolika metų. Buvo kalbama, kad dvaras bus atnaujintas, prie Kuojos įrengta prieplauka, o žemė čia taps pati brangiausia Pakruojyje. Bet tada daug kas tuo netikėjo,“ – sako pakruojietė prisipažinusi, jog „grietinėlės kvartale“ yra nepageidaujama, nes esanti iš paprastų žmonių.
Rinką reguliuoja supirkėjai?
Šiandien Pakruojyje dvaro pašonėje vieno aro ( dešimties arų sklype namo statybai) kaina – 2500 – 3000 litų. Kaina svyruoja priklausomai nuo komunikacijų ir žinoma – vaizdelio į dvaro pusę. Tokių kainų paprastai prašo buvusios dirbamos žemės savininkai, pakeitę žemės ūkio paskirties žemės sklypų paskirtį statyboms.
„Prieš krizę aukcione buvo parduodami keli sklypai statyboms Pakruojo Vasario 16-osios gatvėje. Tada patys pirkėjai sukėlė sklypų kainas iki 5000 litų už arą. Ta kaina tapo tarsi orientyras. Jei ne krizė, greičiausiai už žemę statyboms prie dvaro dabar tiek ir prašytų“, – „Šiaulių kraštui“ sakė trejetą metų tinkamo sklypo statyboms ieškantis pirkti vyras.
Paprašęs neskelbti pavardės, pašnekovas atskleidė dar daugiau: „Visą tą laiką domėjausi sklypų kainomis, pirkėjais ir pardavėjais. Susidarė įspūdis, kad patrauklius sklypus Pakruojyje superka grupė turtingų žmonių. Jie ir palaiko kainas, tarpusavyje susitardami kiek ir kada jų išmesti į rinką“.
Janina VANSAUSKIENĖ