Išties dažnas lietuvis parduotuvėje renkasi pigesnę prekę, skundžiasi kylančiomis būtiniausių produktų, o šiuo metu ir šildymo kainomis. Turi gerai susiplanuoti savo biudžetą, jei nori bent kiek pasilepinti.
Tačiau Lietuvoje daugėja ir tokių žmonių, kuriems augančios kainos maisto prekių parduotuvėse – menkas rūpestis. Jie sau gali nusipirkti, kad ir kombainą, kainuojantį 1000 eurų, ar gruzdintuvę, kainuojančią beveik pusę tūkstančio. Arba tiek pat kainuojantį virdulį. Gražius su ornamentais virdulius žmonės tiesiog išpirko.
Kitas virdulys kainuoja keliskart mažiau nei 500 eurų, nes tiesiog nėra taip išpuoštas ir ant jo nėra papildomo prabangaus mados ženklo logotipo. Tiesa, ir vienas, ir kitas lygiai taip pat užvirina vandenį, ir jų garantija tokia pati – galioja 24 mėn.
„Šie produktai gali iki 2,5 karto būti brangesni. Jei vertinti to paties gamintojo, bet be dizainerio vardo“, – teigia „Topo Centras“ atstovas Žilvinas Kulvinskis.
Verslininkai sako, kad dalis lietuvių vis dažniau ieško brangiausių produktų.
„Būna visokių, būna, kuris ateina ir pasako: man reikia brangiausio kompiuterio, kokį turite. Būna žmonės, kurie tikrai galvoja, svarsto ir tikrai net pasitaupo. Greičiausiai, lizingu jie neima šito dalyko, bet ir tai nėra, kad iš paskutinių pinigų perka, bet yra žmonių, kuriems svarbu“, – sako Ž. Kulvinskis.
Išpirkti prabangūs virduliai – tik pavyzdys. Vis ilgiau lietuviams tenka laukti ir išsvajotų prabangių automobilių.
„Dažnas mūsų klientas komplektuojasi automobilį pagal save. Išskirtinė spalva, siūlės viduje, įvairios detalės“, – kalba „Porsche“ atstovybės direktorė Rasa Klimavičiūtė
Pavyzdžiui, lietuviai perka automobilius, kurie vidutiniškai kainuoja 120–150 tūkst. eurų. O palaukti pirkinio tenka ir 4–5 mėn. ir ilgiau. O „Porsche“ 911 modeliui šie metai buvo net rekordiniai. Jei pernai lietuviai tokių automobilių nupirko 20, tai šiemet maždaug 40.
Modelio kaina, priklausomai nuo komplektacijos, gali gerokai perkopti 200 tūkst. eurų. Naujų „Porsche“ automobilių lietuviai šiemet nupirko maždaug 40 proc. daugiau nei pernai.
„Praėjusiais metais mes maždaug buvome pardavę apie 170 automobilių, tai šiais metais jau skaičiuojame beveik 250“, – teigia R. Klimavičiūtė.
„Regitros“ turimi duomenys rodo, jog Lietuvoje pirmą kartą įregistruotų naujų ir naudotų lengvųjų automobilių, kurių vertė didesnė nei 100 tūkst. eurų, daugėja. Užpernai lietuviai tokių užregistravo maždaug 340. Pernai – 410. O per keturis pirmus šių metų mėnesius – tai yra trečdalį metų – jau 214.
Tačiau prabangus automobilis tarnauti gali metų metus, o skrydis privačiu lėktuvu trunka vos porą ar kelias valandas. Ir taip – lietuviai vis dažniau naudojasi ir tokiomis tūkstančius eurų kainuojančiomis paslaugomis. Nesigrūsti oro uostuose nori ne tik verslo klientai.
„Šiuo metu jau ir šeimos ima rinktis keliones privačiais lėktuvais“, – sako kelionių agentūros „Glotera“ verslo kelionių vadovė Agnė Adomėnė.
Prabangius skrydžius lietuviams organizuojantys verslininkai neslepia – patogią kelionę renkasi tie, kas išties neskaičiuoja pinigų.
„Kaina skaičiuojama nuo kilometražo ir nuo lėktuvo tipo. Tai, tarkime, jei imti nedidelį lėktuvą iki 4 asm. skrendant dviem – maršrutu iš Vilniaus į Prancūziją, Kanus – tai, tarkime, kainuoja apie 10 tūkst. eurų į vieną pusę. Jau kava būna įskaičiuota, ir pasitikimas oro uoste įskaičiuotas, ir atskira registracija, laukimas oro uoste atitinkamose vietose – tikrai ne bendroje salėje“, – pasakoja A. Adomėnė.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog turtingai gyvenantys lietuviai, kartu su stiprėjančia viduriniąja klase rodo, jog Lietuva klesti.
„Aišku, kad jei valstybėje yra daug labai turtingų gyventojų, dideles pajamas gaunančių – tai rodo valstybės išsivystymo lygį. Nes paprastai skurdžiose valstybėse tai praturtėti ir milijonieriumi tapti gali tik korupcijos ir vogimo keliu. Ką mes matome Lietuvoje, tai, aišku, yra žmonių darbo, jų verslumo, jų sugebėjimo sukurti kažką naudingo pasekmė. Ir neturėtų būti tokia stigma, kad milijonierius, tai į jį reikia žiūrėti įtariai ir apmokestinti“, – teigia „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Žmonių, kurie gali save pagrįstai vadinti milijonieriais – Lietuvoje šimtai. VMI duomenimis, lietuvių, už praėjusius metus deklaravusių daugiau nei milijoną eurų apmokestinamų ar neapmokestinamų pajamų, buvo 606, kai prieš metus tokių buvo mažiau nei 500. O pažvelgus dar porą metų atgal – 2017-aisiais jų buvo maždaug 430. Taigi per kelerius metus metinių pajamų milijonierių padaugėjo daugiau nei ketvirtadaliu.
„Yra įmonių, kurios kasmet išmoka akcininkams po keletą milijonų eurų, tai tokiems žmonėms nėra problemų išsinuomoti lėktuvą už 40–50 tūkst. eurų ir nuskristi į Maljorką atšvęsti gimtadienio. Kiti priešingai – tą pelną kantriai investuoja į plėtrą ir kadangi daug laiko praleidžia darbe, tai jų poreikiai dažnai yra žymiai mažesni“, – sako žurnalo „Top“ vyr. redaktorius Ovidijus Lukošius.
Šiemet ir „Sodra“ skelbia, jog Lietuvoje yra keturi žmonės, kurių pajamos vien iš darbovietės atlyginimo iki lapkričio viršijo 1 mln. eurų. Tai reiškia, jog vien jų mėnesinis darbo užmokestis viršija 100 tūkst. eurų. Pernai ir užpernai milijoninių metinių algų buvo mažiau.
