Josephas Safra, „Forbes“ duomenimis, yra turtingiausias bankininkas pasaulyje. Galbūt sutapimas, kad žodis „safra“ arabų kalboje reiškia geltona arba auksinė. Safra šeima turėjo reikalų su aukso prekyba dar nuo Osmanų imperijos laikų, kai pradėjo prekiauti Vidurio Rytų regione.
Bankų imperija
Safra šeima, pagarsėjusi dėl savo stabilių, tačiau slaptų bankinių operacijų, šiandien ir toliau išlieka sėkminga bankininkystės imperija. Tuomet pagrįstai skamba ir abejonės dėl to, kaip tokia garsi, kartais į skandalus įsivelianti šeima sugebėjo išlikti tokia paslaptinga.
Safra dinastija prasidėjo Osmanų imperijoje. Ją pradėjo Josepho Safros proprosenelis prieš daugiau kaip šimtmetį. Libano žydų šeima tapo labiausiai patikimais bankininkais Osmanų imperijoje. Šeima išgarsėjo prekyba tarp Aleksandrijos, Alepo ir Stambulo.
Žlugus imperijai Josepho tėtis Jacobas paspruko į Beirutą, kur įkūrė naują banką. XX-ojo amžiaus pradžioje pradėjus byrėti Osmanų imperijoje Jacobas Safra atsiskyrė nuo šeimos verslo ir Beirute atidarė savo banką „Jacob E. Safra Bank“. Jacobo sūnus Edmondas būdamas 16-os prisijungė prie naujai įkūrto banko veiklos ir netrukus tapo brangiųjų metalų padalinio vadovu.
Po Antrojo pasaulinio karo Safrų šeima savo veiklą perkėlė į Braziliją, tačiau išlaikė savo paslaptingumo tradicijas. 1952 metais Jacobas pagrindines banko operacijas perkėlė į San Paulą, kur 1955 metais duris atvėrė pirmasis bankas „Safra SA“ (šiandien „Banco Safra de Investimento“).
Safrų šeima pagarsėjo dėl savo diskretiškumo ir vesdavo visus įrašus tik senoviniu arabų raštu, kurį perskaityti gali tik išsilavinusios Vidurio Rytų sefardų bendruomenės. Šiandien „Banco Safra“ vadovauja jaunesnieji Edmondo broliai Moisesas ir Josephas.
Kelias į sėkmę
Įgijęs gerą vardą Edmondas Safra persikėlė į Švecariją, kur atidarė banką „Trade Development Bank“. 1956 metais 24-erių Edmondas persikėlė atgal per Atlanto vandenyną ir Ženevoje atidarė naują banką. Būtent čia ir pradėjo išryškėti jaunojo bankininko meistriškumas. Pradžioje bankas turėjo vos 1 mln. JAV dolerių kapitalo, tačiau netrukus tapo pagrindiniu šeimos verslo pamatu. Praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje banko turtas viršijo 5 mlrd. JAV dolerių.
1996 metais Edmondas Niujorke įsteigė banką „Republic National Bank“. Netrukus po sėkmės Ženevoje Safra šeima sugrįžo į JAV. 1980-ųjų viduryje bankas buvo trečias bankas Niujorko miesto ribose pagal turimų padalinių skaičių, atsilikdamas tik nuo „Citigroup“ ir „Chase Manhattan“.
1980-aisiais šeimos vardas iškilo į viešumą po to, kai Edmondas buvo priverstas parduoti „Trade Develompment Bank“ (TDB) kompanijai „American Express“. Iki šiol šeimos verslui pavykdavo išvengti rimtesnių skandalų. Lotynų Amerikoje kilusi skolų krizė privertė Edmondą parduoti savo banką Niujorke. Nors „America Express“ už įsigijimą sumokėjo 650 mln. JAV dolerių, sandoris jį persekios dar ilgus metus.
Po sandorio kilo daug išlaidų pareikalavusių problemų, o „American Express“ net neleido Edmondui perpirkti savo buvusio banko. Safrų šeimos atsakas buvo įsteigti naują banką, kuris tiesiogiai konkuruotų su TDB. Savo ruožtu „American Express“ pradėjo pasaulinę šmeižto kampaniją prieš Safrų šeimą. 1989 metais kompanija buvo priversta viešai atsiprašyti ir skyrė 8 mln. JAV dolerių Safrų pasirinktai labdaros organizacijai.Asmeninio gyvenimo peripetijos
Pats Edmondas pirmą kartą vedė tik sulaukęs 44-erių. Jis puikiai suprato, kad esant vienu sėkmingiausiu pasaulio bankininkų reikia saugotis aukso ištroškusių moterų, kurios ištekėtų vien dėl pinigų. Tokiam požiūriui nepritarė jo broliai, kurie manė, kad Edmondui reikia šeimos ir sūnų, kuriems vėliau galėtų perleisti savo šeimos verslą.
1969 metais Edmondas susipažino su Lily Monteverde, kuri jau tuo metu buvo turtinga paveldėtoja iš Brazilijos. Moteris ieškojo finansinių patarėjų paveldėtam savo šeimos turtui valdyti. Nors Lily turimas didžiulis turtas įtikino Edmondą, kad jie bendrauja ne dėl pinigų, tačiau jo broliams įtikinti to nepakako.
Vaikų susilaukti ji jau nebegalėjo, o taip pat užsimindavo apie savo įtarimus dėl vyro mirties. Brolių įsitikimu, tai buvo netinkama moteris Edmondui. Turtuolis paklausė savo brolių ir išsiskyrė su Lily bei sugrįžo gyventi į Niujorką.
Vis dėlto, po skyrybų sužinojęs apie tai, kad Lily vedė Maroko verslininką Samuelį H. Bandahaną, Edmondas vėl panoro susigrąžinti ją. 1976 metais pora formaliai susituokė ir net pasirašė 600 puslapių ikivedybinį susitarimą. Jaunavedžiai netrukus įsigijo vieną iš brangiausių nekilnojamojo turto objektų pasaulyje – Prancūzijos Rivjeros „La Leopolda“. Šeima gyveno prabangiai ir turėjo ne vieną ištaigingą namą skirtingose pasaulio šalyse. Pranešama, kad „La Leopolda“ 2008 metais įsigijo Rusijos milijardierius už maždaug 736 mln. JAV dolerių.
Nepaisant ypatingo polinkio nekilnojamajam turtui, pora be to dar pasižymėjo savo dosnumu. Safrų šeima skyrė milijonus dolerių religinėms, švietimo, kultūros ir sveikatos organizacijoms visame pasaulyje.
Mirtis ir palikimas
Tačiau viskas apsivertė aukštyn kojomis, kai 1999 metų gruodį savo namuose Monake buvo nužudytas Edmondas Safra. Mirties priežastis – padegimas. Nors dėl nužudymo kalta buvo pripažinta Edmondą prižiūrėjusi slaugė Ted Maher, kiti turi savo idėjų dėl to, kas nužudė milijardierių. Kai kurie teigia, kad nužudymą užsakė rusų mafija, kiti įtaria jo žmoną Lily.
Nepaisant to Lily išlaikė savo vyro potraukį filantropinei veiklai. Neseniai „Christie's“ aukcione ji pardavė savo papuošalus ir gautus 38 mln. JAV dolerių skyrė labdarai.
Mažiau žinomi Edmondo broliai Moisesas ir Josephas išliko šeimos versle ir sėkmingai vadovavo bankui „Banco Safra“. Bankininkystės verslas buvo toks sėkmingas, kad Josephas netgi pateko į žurnalo „Forbes“ sudarytą turtingiausių pasaulio gyventojų sąrašą.
Šiuo metu turtingiausiu pasaulio bankininku esantis 73-ejų Josephas neatsisako ambicingų planų. Praėjusiais metais už 1,1 mlrd. JAV dolerių jis įsigijo Švedijos banką „Bank Sarasin“ bei biuro patalpų Madisono aveniu už 285 mln. JAV dolerių.
