Apsilankymas tolimoje užsienio šalyje suteikia itin daug įspūdžių, o prisiminimai dar ilgą laiką išlieka gyvi. Prisiekę keliautojai kiekvienoje išvykoje stengiasi pamatyti, patirti ir paragauti visko, ką gali pasiekti, tačiau klausant skirtingų tą pačią šalį aplankiusių žmonių pasakojimų galima įsitikinti, kad visų jų pasakojimai šiek tiek skiriasi irto, kas vienam pasirodė labai svarbu ir įdomu, kitas visai nepastebėjo.
Lankydamiesi lietuvių turistų itin pamėgtoje pietinėje Turkijos dalyje, greta didžiulių plotų miškais apaugusių kalnų, vaiskaus Viduržemio Jūros pakrantės mėlynumo ir begalės didelių bei mažų viešbučių kompleksų mes taip pat atkreipėme dėmesį ir į visai kitokią turkišką vairavimo kultūrą. Nors visame regione knibždėti knibžda turistų, tai nereiškia, kad vietos gyventojai dėl jų keičia savo įpročius.
„Jei matote, kad automobilis atvažiuoja dideliu greičiu, į perėją geriau neeikite. Net jei atstumas iki jo jums atrodys pakankamai didelis, atkreipkite dėmesį į tai, kad vairuotojas tikrai nestabdys, todėl jūs pateksite į pavojingą situaciją“, ‒ perspėja mus pirmoji gidė.
Pėstieji turi save saugoti
Pėstiesiems Turkijoje kyla didžiausias pavojus, kadangi įpročio sustoti priešais perėją vietos vairuotojai neturi. Kaip pasakojo lietuvių turistus Turkijoje globojantis „TezTour“ kelionių organizatorių operacijų vadybininkas Artūras Liudkevičius, jau po pirmųjų pasirodymų gatvėje su automobiliu, daugiau laiko šalyje praleidę kolegos jį perspėjo nestoti perėjose, kadangi iš galo sekančios transporto priemonės vairuotojui toks manevras gali būti visiškai netikėtas.
Šio „Fiat Doblo“ išmetimo sistema patobulinta turbinos perteklinio oro nuleidimo vožtuvo garsą skleidžiančiu įrenginiu (nuotr. Balsas.lt / Sauliaus Rinkevičiaus)
Manevravimas gatvėje čia taip pat vyksta kiek kitokia tvarka ir pavyzdžiui, rodančio posūkį prieš persirikiavimą automobilio niekas nepraleis. Gidai, su kuriais mums teko bendrauti, tokioje situacijoje nurodė du galimus elgesio modelius: arba įkyriai lysti tarp automobilių, arba mėginti „pagauti akių kontaktą“. „Pas mus įprasta vieniems kitus praleisti, padėkoti įjungus avarinį signalą. Čia toks elgesys visiškai neįprastas ir kartais nutinka taip, kad įsėdęs į automobilį susigadini sau nuotaiką. Mums sunku tai suprasti, manau, tokio elgesio priežastys – skirtingas mentalitetas“, ‒ svarstė A. Liudkevičius.
Didelės baudos nuo pažeidimų neatbaido
Kuomet vairuotojai propaguoja tokį impulsyvų vairavimo stilių, kontaktų tarp automobilių pasitaiko nuolatos. Visgi kitaip nei įprasta Lietuvoje, jei incidento metu automobiliui nebuvo padaryta matoma žala, eismo įvykis nėra fiksuojamas ir vairuotojai tiesiog pasuka savo keliais. Anot vietos gyventojų įpročius gerai žinančių gidų, Egipte paplitusi taisyklė „kas didesnis, tas važiuoja pirmas“ Turkijoje negalioja, tačiau prabangius automobilius kiti eismo dalyviai gerbia labiau.
Turkijos gatvėse gausu senienų, tokių kaip šis aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečio „Renault 12 TX“ (nuotr. Balsas.lt / Sauliaus Rinkevičiaus)
Nors baudos už vairavimą išgėrus Turkijoje didžiulės, vietiniai gyventojai nevengia to daryti. Lengvai šokiruoja ir tai, kad šviesoforo signalai šioje šalyje nėra pripažinti, kaip eismą reguliuojantys įrenginiai. Įprastas vaizdas, kuomet turkas privažiuoja prie sankryžos, pasižiūri, ar arti nėra policijos patrulio, vėliau nužvelgia, ar iš šalies neatvažiuoja automobilis ir ramiai važiuoja degant raudonam signalui. Tiesa, policijos tarnyba kartu su eismą prižiūrinčiomis institucijomis turkus bando auklėti didžiausiose sankryžose įrengdami vaizdo kameras, tačiau pažeidėjų pasitaiko ir vietose, kurios yra stebimos.
Stebina ir tai, kad turkų nuo kelių eismo taisyklių pažeidimo neatgraso ir didelės baudos. Pavyzdžiui, už važiavimą degant raudonam šviesoforo signalui gręsia 300 lirų (maždaug 440 litų) bauda, o jei vairuotojas tai padarė tris kartus iš eilės, iš jo tiesiog atimamas vairuotojo pažymėjimą. Taip pat, jei neblaivus vairuotojas pagaunamas pirmą kartą iš jo vairuotojo pažymėjimas atimamas šešiems mėnesiams, jei tai nutinka antrą kartą iš eilės ‒ teisės vairuoti netenkama metams, o trečią jau dvejiems.
Nors baudos netgi matuojant Lietuvos standartais yra didelės, eismo chaotiškumą Turkijoje iš dalies lemia tai, kad jos yra taikomos ne visais atvejais. Jei policijos pareigūnai mato, kad nusižengimas buvo padarytas nepiktnaudžiaujant, dažnai vairuotojas paleidžiamas nenubaustas.
Garso signalas ir tolimosios šviesos – visoms situacijoms
Staigus posūkis turkų vairuotojui reiškia ne greičio mažinimą, o būtinybę garso signalu įpėti kitus apie savo pasirodymą (nuotr. Balsas.lt / Sauliaus Rinkevičiaus)
Klausiamas apie vairavimo ypatumus, kuriems turėtų būti pasiruošę iš Europos atvykstantys turistai, Kemere gyvenantis muzikantas Ozeras Gumusas pažymėjo, kad persiorientuoti prie pasikeitusių sąlygų tenka ir iš Vokietijos į gimtinę grįžtantiems turkams. „Raudona šviesoforo spalva Vokietijoje ir reiškia „raudoną“, t.y. reikia sustoti. Turkijoje ta spalva nieko nereiškia. Viena iš to priežasčių, tai kad pas mus policija nepakankamai gerai kontroliuoja situaciją“, ‒ komentavo jis.
Europiečiams neįprastas dažnai yra ir nevaržomas garsinio signalo bei tolimųjų šviesų naudojimas. Sunku pasakyti, ar tai yra dėl to, kad turkai tingi žvilgtelėti į veidrodėlius ar signalai naudojami kaip papildomos „apsidraudimo“ priemonės. „Netgi kuomet viena kryptimi yra dvi eismo juostos, lenkdamas kitą automobilį aš vis tiek naudoju garsinį signalą tam, kad kitas vairuotojas žinotų, jog aš jį lenkiu ir jam nekiltų noras staigiai persirikiuoti. Tokia pati tvarka ir su tolimosiomis šviesomis. Pavyzdžiui, ten, kur nėra šviesoforų likus 10 metrų iki sankryžos vairuotojas paspaudžia garso signalą ir važiuoja net nepristabdęs, o jei kas buvo už kampo, turi jį praleisti. Nežinau, kas būna, kai du automobiliai „pypteli“ vienu metu“, ‒ patirtimi dalinosi A. Liudkevičius.
Didelis avaringumas – nacionalinė problema
Nepertraukiamas garso signalo ir tolimųjų šviesų naudojimas Turkijoje būtinybe tampa dar ir todėl, kad vairuotojams „eismo juostos“ sąvoka čia yra sąlyginė. Važiuoti viduriu kelio, turinčio dvi juostas viena kryptimi čia yra nėra nieko neįprasto, o kuomet taip elgiasi pilną autobusą turistų vežančio autobuso vairuotojas, belieka tik tikėtis, kad jis karts nuo karto žiūri į šoninio vaizdo veidrodėlius.
Nors gali susidaryti įspūdis, kad vietinio mentaliteto padiktuoti vairavimo įpročiai leidžia išvengti nelaimių, tai toli gražu nėra tiesa. Eismo saugumas Turkijoje yra didžiulė problema ‒ kasmet šalies keliuose žūsta apie penki tūkstančiai žmonių. Problema pastaraisiais metais itin aktyviai nagrinėjame žiniasklaidoje, o paties turkams pranešimai apie eismo įvykius, be abejonės, yra labai įdomūs ‒ žiniose tam skirta speciali 10-15 minučių trukmės rubrika. Jos metu rodomos vien avarijos, skelbiama informacija apie žuvusius ir sužeistus.
