Netrukus po naujienos publikacijos, oficialių valdžios įstaigų domenas gov.tm sulaukė masinės DDoS atakos ir šiuo metu yra vis dar neprieinami ne tik oilgas.gov.tm, tačiau ir minjust.gov.tm, migration.gov.tm, ir kitų valstybės įstaigų puslapiai. Tačiau naujieną jau spėjo paskelbti daugelis Rusijos ar Ukrainos naujienų portalų. Manoma, kad naujiena apie „Gazprom“ nemokumą gali gerokai paveikti jos vertę biržoje, praneša „by24.org“.
Pranešime teigiama, kad bendrovė „Gazprom“, remiantis gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartimis, tapo nemoki dėl pasaulinės ekonominės krizės ir Vakarų šalių įvestomis ekonominėmis sankcijomis Rusijai. „Gazprom“ nuo 2015-ųjų pradžios nemoka už „Turkmengaz“ tiekiamas gamtines dujas.
Yra žinoma, kad dukterinė „Gazprom“ įmonė „Gazprom-eksport“ 2003 metais sudarė sutartį su „Turkmengaz“ 25-ių metų kontraktą, pagal kurį Rusijos dujų monopolistas įsipareigojo kasmet pirkti 70-80 mlrd. kubinių metrų dujų. Gamtinės dujos buvo tiekiamos Rusijai, o vėliau „Gazprom“ jas perparduodavo Europos šalims. Tiesa, vykdyti savo įsipareigojimus „Gazprom-eksport“ taip ir nepavyko – daugiausiai dujų importuota 2006-2008 metais, kai iš Turkmėnijos buvo įsigyta po 41-42 mlrd. kubinių metrų kasmet, o vėliau „Gazprom“ stipriai sumažino importą. Pavyzdžiui, 2009-ais jie įsigijo vos 11-12 mlrd. kubinių metrų dujų. 2015 metais Rusijos monopolistas faktiškai nutraukė importą ir nustatė vos 4 mlrd. kubinių metrų planą šiems metams, tačiau ir už šį kiekį „Turkmengaz“ iki šiol negavo nė cento.
Manoma, kad šių finansinių įsipareigojimų nevykdymo problema yra ne tik dėl einamųjų lėšų stygiaus, tačiau ir dėl nesugebėjimo parduoti produkcijos: „Gazprom“ vadovas neseniai pranešė šalies vadovui Vladimirui Putinui pranešė, kad dujų išgavimas gerokai viršija pardavimo mastus. Šiuo metu susidarė tokia situacija, kad Rusija nebeturi kur parduoti savo išgaunamų dujų, jau nekalbant apie importuojamas iš „Turkmengaz“. Be to, neseniai paaiškėjo, kad Kinija per paskutinius penkerius metus investavo 3,7 mlrd. dolerių į skalūnų dujų telkinių paieškas savo teritorijoje. Šis faktas gerokai atšaldė „Gazprom“ entuziazmą eksportuoti dujas į Kiniją.
