Interviu BNS naujienų agentūrai ministras sakė laukiantis naujo impulso derybose dėl Turkijos narystės ES per Lietuvos pirmininkavimą šių metų antrąjį pusmetį, ir tikino matantis galimybę su graikais išspręsti padalyto Kipro klausimą.
„Esu tikras, kad kai kuriose Europos šalyse žmonės atmeta Turkiją dėl dominuojančios religijos. Bet nemanau, kad tai aktualus klausimas, nes islamas yra ir Europos realybė“, – sakė E. Bagisas.
Ministras atkreipė dėmesį, kad jau šiandien 11 proc. Prancūzijos ir 9 proc. Vokietijos gyventojų yra musulmonai, o 2025 metais islamą išpažins dešimtadalis visų europiečių.
Jis pabrėžė, kad teroro aktus Londone ar smurtines demonstracijas Paryžiaus priemiestyje rengę žmonės buvo gimę ir augę šiose šalyse, o ne islamiškose valstybėse, bet buvo paveikti klaidingų idėjų.
„Tokia Europos šalis kaip Turkija, kur dominuoja islamo tikėjimas, bet veikia laisvos rinkos ekonomika, demokratijos ir teisės viršenybės principai, gali nusiųsti labai stiprią žinią kaip priešnuodį liguistoms mintims, kurios nuodija kai kurių Europos musulmonų protus“, – teigė E.Bagisas.
„Turkijos europietiška tapatybė gali padėti išspręsti šį civilizacijų susidūrimą ir sukurti civilizacijų aljansą“, – teigė ministras.
E.Bagiso teigimu, Ankara tikisi, kad liepą prasidėsiantis pusmečio Lietuvos pirmininkavimas ES suteiks naują impulsą pastaruosius kelerius metus įstrigusioms deryboms dėl narystės bloke.
„Tikimės pradėti derybas dėl regioninės politikos skyriaus birželį per Airijos pirmininkavimą, bet tikimės naujo impulso santykiuose Lietuvos pirmininkavimo metu“, – sakė ministras.
„Norėtume atverti kuo daugiau skyrių, pirmiausia dėl socialinės, monetarinės politikos, energetikos, švietimo ir kultūros“, – kalbėjo Turkijos politikas.
Anot E. Bagiso, Turkija taip pat tikisi pradėti derybas dėl supaprastinto vizų režimo.
Jo nuomone, naujo prezidento išrinkimas Kipro Respublikoje, kurią pripažįsta tarptautinė bendrija, bet ne Turkija, suteikia galimybę galiausiai išspręsti šios Viduržemio jūros salos padalijimo problemą.
E. Bagiso teigimu, vilties teikia tai, kad naujasis prezidentas Nicosas Anastasiadesas rėmė 2004 metais Jungtinių Tautų pateiktą planą dėl federacijos, o jį parėmė turkiškoji, bet atmetė graikiškoji salos dalis.
„Dėl to, kad šis planas buvo atmestas, Kipras turėjo paskelbti bankrotą per savo pirmininkavimą (ES). N. Anastasiadesas buvo įžvalgus numatydamas tai iš anksto", – sakė Turkijos ministras.
Pasak E. Bagiso, Turkija remtų bet kokį sprendimą, kurį patvirtintų Kipro turkiškoji ir graikiškoji dalis.
„Netgi pasiūliau idėją Kipro problemą spręsti panašiai kaip vyksta popiežiaus rinkimų procesas. Užsirakinkime į kambarį ir neišeikime, kol neišspręsime Kipro problemos“, – sakė Turkijos ministras.
1974 metais Turkija okupavo dalį Kipro salos, reaguodama į graikų perversmą ir siekį prijungti salą prie Graikijos. Ši teritorija vėliau pasiskelbė Šiaurės Kipro respublika, kurią pripažįsta tik Turkija.
E. Bagisas teigė patikinęs Lietuvos užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių, kad turkai pasirengę deryboms per Lietuvos pirmininkavimą ES.
„Pasakiau jūsų ministrui, kad jei per Lietuvos pirmininkavimą norėsite surengti konferenciją tarp Turkijos, Graikijos, Kipro turkų ir Kipro graikų, užtikrinu, kad Turkija ir Kipro turkai ten dalyvaus“, – teigė ministras.
