Anot leidinio, kuris remiasi savo šaltiniais, grupė turkų karininkų pasirašė laišką NATO generolui Curtisui Scaparrotti, kuriame buvo pranešta apie pastaruoju metu Turkijos kariuomenėje ir valdžios įstaigose sustiprėjusias antivakarietiškas nuotaikas.
„Neramina faktas, kad kai kurie Turkijos atstovai NATO ne tik skeptiškai žvelgia į paties aljanso būtinybę, tačiau nekenčia Vakarų organizacijų, patys būdami Rusijos, Kinijos ir Irano sąjungininkais,“ – cituojamas leidinyje turkų laiškas.
Laiško autoriai taip pat pasiskundė dėl atsiradusių problemų Vakarams simpatizuojantiems karininkams, kuriuos tiesiog atleidinėja iš pareigų.
Anot leidinio, mažiausiai du turkų karininkai, dirbę Londono ambasadoje, buvo iškviesti į Ankarą po nepavykusio perversmo liepą. Abu pabandė gauti Didžiojoje Britanijoje pilietybę, baimindamiesi arešto vos grįžus namo. „The Times“ pašnekovas nenurodė, kas nutiko tiems dviem karininkams. Turkijos ambasada iš pradžių pažadėjo išsiaiškinti situaciją, tačiau vėliau to nepadarė, skelbia laikraštis.
Turkija yra NATO narė nuo 1952-ųjų. Pagal karių skaičių ji aljanse yra viena didžiausių – nusileidžia tik JAV. Savo šalyje kariuomenė yra viena iš svarbiausių politinių pasaulietinių jėgų.
Vasarą šalyje pabandžius įvykdyti karinį perversmą, kurio miglotos aplinkybės kelia įtarimų dėl to, kas jį galėjo organizuoti, šalies prezidentas R. Erdoganas išsakė padėką Rusijai ir kritiką Vakarų šalims. Vėliau Turkijoje įvykdytos represijos dešimčių tūkstančių „nepatikimų“ karininkų, teisininkų, mokytojų ir kitų svarbesnes pozicijas užimančių žmonių atžvilgiu. Daugelis jų buvo atleisti iš darbo arba suimti.
