Metų infliacijai Turkijoje perkopus 80 proc., jos centrinis bankas sumažino bazinę palūkanų normą vienu procentiniu punktu iki 12 proc., spartų kainų augimą aiškindamas išoriniais veiksniais, tokiais kaip pasaulinis energijos išteklių ir maisto kainų šuolis, kurį sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą.
Šis sprendimas rodo, kad Turkijos politikai daug dėmesio skiria ekonomikos augimui likus devyniems mėnesiams iki visuotinių rinkimų, per kuriuos, kaip rodo apklausos, prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, atvirai pasisakantis už ekonomikos augimą bet kokia kaina, gali patirti nesėkmę.
R. T. Erdoganas garsėja kaip aukštų palūkanų normų priešininkas, kadaise jas yra pavadinęs „viso blogio motina“, ir tvirtina, jog jas mažinant mažės ir infliacija, taip atmesdamas tradicinius ekonomikos raidos principus.
„Aš esu ekonomistas. Infliacija nėra ekonominis pavojus, kurio negalima būtų įveikti“, – šią savaitę Turkijos prezidentas sakė interviu JAV televizijai.
„Šiuo metu yra šalių, kurios jaučia grėsmę dėl net aštuonių ar devynių procentų infliacijos. Mes turime 80 procentų. Ir mano šalyje parduotuvių lentynos nėra tuščios“, – pareiškė R. T. Erdoganas.
Šį mėnesį paskelbti oficialūs Turkijos statistiniai duomenys parodė, kad 80,2 proc. metų infliacija rugpjūtį – didžiausia G-20 valstybių grupėje, tačiau nepriklausomi ekspertai teigia, kad jos lygis iš tikrųjų yra daug aukštesnis.
