Gegužės 14-ąją nė vienas iš jų neperžengė pergalei reikalingų 50 proc. balsų slenksčio. Pirmame rinkimų ture R. T. Erdoganas surinko 49,5 proc. balsų, o K. Kilicdaroglu – 44,9 procento.
Tai geriausi opozicijos rezultatai per du dešimtmečius, kai valdžioje yra R. T. Erdoganas, kaltinamas nukreipęs Turkiją link autoritarinio režimo. Tuo tarpu opozicija žada grąžinti šaliai parlamentinę demokratiją.
Prieš dvi savaites vykusiuose rinkimuose 69-erių R. T. Erdogano valdančioji partija ir jos sąjungininkai – nacionalistai ir islamistai – sugebėjo išlaikyti daugumą parlamente, o tai dar labiau padidino dabartinio prezidento galimybes būti perrinktam.
74-erių K. Kilicdaroglu, siekdamas pritraukti kuo daugiau nacionalistiškai nusiteikusių rinkėjų antrajame ture, praėjusią savaitę sugriežtino savo toną, pažadėdamas sugrąžinti namo pabėgėlius ir atmesdamas galimybę dėl bet kokių taikos derybų su kurdų kovotojais, jei bus išrinktas.
K. Kilicdaroglu teigia, kad Turkijos prezidentas nesugebėjo apsaugoti šalies sienų ir garbės, o stiprėjanti ekonomikos krizė ir aukšta infliacija tik dar labiau paspartino neigiamų nuotaikų migrantų atžvilgiu augimą.
Balsavimas vyksta praėjus beveik keturiems mėnesiams po vasario 6-ąją įvykusio žemės drebėjimo, per kurį žuvo daugiau kaip 50 000 žmonių, o daugiau kaip 5,9 mln. žmonių pietų Turkijoje ir šiaurės Sirijoje buvo priversti palikti savo namus.
Pasaulis atidžiai stebi rinkimus, nes priešingos kandidatų vizijos dėl Turkijos – svarbios NATO narės – gali turėti reikšmės saugumui, imigracijai ir kitoms pasaulinės svarbos sritims.
Balsavimo teisę Turkijoje turi daugiau kaip 64 mln. žmonių, įskaitant 3,4 mln. registruotų rinkėjų užsienyje.
Rinkimų dieną balsavimo apylinkės atsidaro 8 val. ir užsidaro 17 val. (vietos ir Lietuvos laiku). Rezultatų tikimasi sekmadienio vakarą.
