Turkija ketvirtadienį (02.27) tikriausiai priims sprendimą leisti dešimtims tūkstančių JAV karių naudotis jos uostais ir oro bazėmis. Tai leis užpildyti paskutinę didelę spragą Vašingtono plane pulti Iraką.
Turkijos gynybos ministras Vecdi Gonulis (Vedždis Geniulis) ketvirtadienį sakė, kad turkų ir amerikiečių pareigūnai po ilgų derybų sudarė susitarimą dėl karinio bendradarbiavimo, kuris yra vienas iš kelių susitarimų, leidusių turkų parlamentui balsuoti dėl JAV karių dislokavimo.
"Susitarimas dėl karinių klausimų sudarytas. (Dabar) diskutuojama tik dėl to, kokio rango (pareigūnai) jį pasirašys", - prieš valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos deputatų susitikimą žurnalistams sakė V. Gonulis.
Susitarimas dėl karinio bendradarbiavimo leidžia Vašingtonui tikėtis, kad Turkijos parlamentarai pritars šiam pasiūlymui.
Parlamento debatai dėl rezoliucijos, leidžiančios Turkijoje dislokuoti 62 tūkst. JAV karių, kurie Iraką pultų iš šiaurės, turi prasidėti 13 val. Grinvičo (15 val. Lietuvos) laiku. Kariniai apžvalgininkai nurodo, kad dėl "šiaurinio fronto", palengvinančio galimą pagrindinį puolimą iš pietų, karas būtų trumpesnis ir pareikalautų mažiau amerikiečių aukų.
Turkijos laikraščiuose šiuo metu dominuoja karo tema: iš Nyderlandų į pietinį Iskenderūno uostą gabenamų priešlėktuvinių raketų "Patriot" nuotraukos, JAV bombonešių schemos, net konfliktui besirengiančių turkų kareivių valgiaraščiai.
Sunkios NATO sąjungininkių Turkijos ir Jungtinių Valstijų derybos dėl karinio bendradarbiavimo ir milijardų JAV dolerių paramos Ankarai užtruko kelis mėnesius. Turkija ilgai priešinosi karui, bet galiausiai turbūt bus susitarta dėl 24 milijardų JAV dolerių (76 mlrd. litų) amerikiečių paskolų, kurios padėtų sušvelninti karo poveikį silpnai Turkijos ekonomikai.
Turkija ketina į 20 km pločio buferinę pasienio zoną Irako šiaurėje nusiųsti iki 40 tūkst. savo kareivių. Ankarai labai svarbus klausimas dėl turkų kareivių vaidmens šioje zonoje, kurios Bagdadas nekontroliuoja nuo 1991 metų Persijos įlankos karo.
Valdančioji Teisingumo ir plėtros partija yra susiskaldžiusi dėl gresiančio karo Irake, daugumai šalies gyventojų būgštaujant, kad jis gali sukelti naujų socialinių neramumų ir destabilizuoti regioną bei sužlugdyti ir taip nualintą šalies ekonomiką.
Vis dėlto partijos vadovybė tikisi, kad susitarimui bus pritarta.
"Manau, visi mūsų kolegos parlamente laikysis bendros pozicijos, - trečiadienį vėlai vakare sakė Teisingumo ir plėtros partijos lyderis Recepas Erdoganas (Tajipas Redžepas Erdohanas), kuris greičiausiai taps naujuoju Turkijos premjeru.
Politikos apžvalgininkas Oktay Eksi ( Oktajus Ekšis) gana skeptiškai įvertina Turkijos susitarimą su pagrindine savo NATO sąjungininke Amerika. "Deja, parlamentas neturi pasirinkimo laisvės, nes Turkija tapo įkaite, o Jungtinės Valstijos įrėmė jai galvą pistoletą", - sakė jis.
Turkija tvirtina, kad šalies pajėgos nedalyvaus kariniuose veiksmuose, o tik kontroliuos pabėgėlių srautus ir užtikrins turkų mažumos saugumą kurdų kontroliuojamoje srityje.
Ankara sako, kad jai pavyko gauti Vašingtono garantijas, kad po karo Šiaurės Irako kurdams nebus leista siekti nepriklausomybės ir jiems nebus suteikta šios srities kontrolė. Ji baiminosi, kad tokia įvykių eiga gali išprovokuoti neramumus Turkijos pietryčiuose, kur gyventojų daugumą taip pat sudaro kurdai.
Irako ambasadorius Ankaroje Talipas Abid Salihas El Duleymi (Talipas Abid Salihas Duleimis) trečiadienį sakė, kad leidimas dislokuoti Turkijoje amerikiečių karius reikš šalies įsijungimą į karą. "Visos šiame kare dalyvausiančios šalys turės prisiimti moralinę ir teisinę atsakomybę", - sakė jis.
Ankara atšaukė savo ambasadorių Bagdade ir uždarė sieną su Šiaurės Iraku. Dėl to šimtai sunkvežimių vairuotojų turkų buvo priversti grįžti atgal į Turkiją.
"Reuters"-BNS
