Turkija grumiasi su pragyvenimo išlaidų krize, kuri paskatino prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą atsisakyti savo prieštaravimų palūkanų normų kėlimui siekiant pažaboti infliaciją.
2023 m. birželį centrinis bankas pradėjo didinti savo bazinę normą ir laipsniškai pakėlė ją nuo 8,5 iki 50 proc.
Praėjusį mėnesį centrinio banko vadovas Fatihas Karahanas padidino metų pabaigos infliacijos prognozę nuo anksčiau numatytų 36 iki 38 proc.
Infliacija pradės lėtėti?
Tačiau F. Karahanas taip pat nurodė, kad infliacija gegužę pasieks piką ir birželį pradės lėtėti.
Turkijos nacionalinis statistikos biuras pirmadienį pranešė, kad metinė infliacija gegužę pasiekė 75,45 proc., kai balandį sudarė 69,8 proc.
Jis pridūrė, kad mėnesinis vartotojų kainų įvertis buvo 3,7 proc., o tai atitiko centrinio banko prognozes.
Finansų ministras Mehmetas Simsekas praėjusį mėnesį paskelbė apie trejų metų taupymo planą, kurio tikslas yra sumažinti viešąsias išlaidas, kad būtų galima suvaldyti infliaciją.
Vartotojų kainų didėjimas ir Turkijos liros žlugimas laikomi veiksniais, atsakingais už nesėkmę, kurią kovo mėnesį vykusiuose savivaldos rinkimuose patyrė R. T. Erdogano partija AKP.
