Lina DRANSEIKAITĖ
Tikinčiųjų traukos centru tampanti Krekenava iš letargo miego turėtų išbudinti ir Panevėžio turizmo sektorių, tačiau kol kas šioje srityje – štilis
Krekenavos miestelis kasmet per Žolinę sutraukia minias piligrimų ir tikinčiųjų. Žmonės plūsta į visoje šalyje garsius atlaidus, nori pažvelgti į stebuklingų galių turintį paveikslą – Švenčiausiosios Mergelės Marijos su kūdikiu ant rankų. Tikinčiųjų traukos centru tampanti Krekenava iš letargo miego turėtų išbudinti ir Panevėžio turizmo sektorių, tačiau kol kas šioje srityje – štilis.
Sustojo laikas
Kaip „Panevėžio balsui“ teigė Panevėžio turizmo informacijos centro turizmo vadybininkė Vilma Bačelienė, garsieji Žolinės atlaidai aktyviai reklamuojami ne pirmas mėnuo, tačiau susidomėjimas jais minimalus – vos vienas kitas interesantas. Artėjant ilgajam savaitgaliui populiariausios kryptys yra Latvijos pajūris – Jūrmala ir Ventspilis bei ežeringoji Rytų Aukštaitija – Zarasai, Ignalina, Utena. Panevėžio rajonas tarp populiariausių maršrutų nepatenka. „Sunku pasakyti, kodėl turistų nedomina Panevėžio kraštas. Dažnai pajuokaujame, kad Panevėžyje sustojo laikas. Turistams nesame patrauklūs, nes neturime ko nors originalaus, išskirtinio. Negalime pasigirti net gražiomis vietomis ar aktyvių pramogų gausa. Deja, neaišku dėl kokių priežasčių verslininkai bijo imtis didesnių projektų“, – „PANEVĖŽIO BALSUI“ teigė V. Bačelienė.
Pasak turizmo vadybininkės, galima guostis bent tuo, kad šiemet turistų nesumažėjo, palyginti su metais, kai Panevėžyje vyko Europos krepšinio čempionatas. Tiesa, turistai mūsų mieste ilgai neužsibūna, dažniausiai aplanko stumbryną, vaizdingąsias Krekenavos apylinkes, Bistrampolio dvarą ir keliauja toliau.
Pastaraisiais metais stebima tendencija, kad vis daugiau į Panevėžį atvažiuoja dviratininkų. Jie iš anksto turi susiplanavę savo maršrutą ir į Turizmo informacijos centrą užsuka tik pasitikslinti tam tikrų detalių, pasidomėti, kur galėtų rasti skaniai pavalgyti ir pasigrožėti vaizdais.
Tokių vietų pasirinkimas – itin skurdus: mieste turistams dažniausiai siūlomas „Romantic“ viešbutis, o rajone – Bistrampolio dvaras, šiemet pelnęs penktą vietą Europoje objekto pritaikymo visiems kategorijoje.
„Pavyzdžiui, šiandien buvo užsukę skandinavai, domėjosi Krekenavos apylinkėmis, bet galiausiai aplankė tik stumbryną ir nuvažiavo toliau. O praėjusią savaitę užsukusi japonų dviratininkų grupelė Panevėžyje liko dviem dienoms – vaikštinėjo po miestą, lankėsi Bistrampolio dvare, stumbryne“, – pasakojo V. Bačelienė.
Po apylinkes ant balno
Vieno iš turistų traukos centrų – Bistrampolio dvaro – kultūrinių renginių organizatorė Jūratė Ežerskienė patikino, kad Žolinė, kaip ir bet kuri kita šventinė diena, niekuo nesiskiria nuo eilinio savaitgalio. Vasarą turistų ir poilsiautojų netrūksta. Savaitgaliais rasti vietą viešbutyje būtų gana sudėtinga.
„Per šventines dienas turistų papildomo antplūdžio tikrai nėra. O vasaros visi savaitgaliai iš anksto užsakyti vestuvių pobūviams, šeimos šventėms“, – sakė J. Ežerskienė.
Bistrampolio dvaras, garsėjantis savo klasikinės muzikos festivaliais, sutraukia nemažai turistų. Jie čia atvyksta pasimėgauti nuostabaus gamtos kampelio ramybe, papietauti ir pasiklausyti populiarių klasikinės muzikos atlikėjų. „Ramybė – mūsų dvaro privalumas. Dvaras ir turi turėti savo „dvarišką“ nuotaiką, todėl itin triukšmingų pramogų nenorime įsileisti. Stengiamės pramogas organizuoti išrankiam ir išlavintam skoniui“, – kalbėjo Bistrampolio dvaro kultūrinių renginių organizatorė.
Nors triukšmingų pramogų Bistrampolyje turistai neras, tačiau nuobodžiauti neteks. Prieš pusantro mėnesio duris atvėrė žirgynas, kur pradedantieji gali išmokti joti, o ne pirmą kartą ant žirgo sėdantieji – pajodinėti po vaizdingas apylinkes.
Žirgyne keli gardai įrengti žirgams, kurių šeimininkai neturi sąlygų jų auginti, todėl baigiantis vasarai tikimasi sulaukti dar daugiau šių karališkų gyvūnų. Mažuosius lankytojus vilioja aptvare besiganantys danieliai, jie mielai leidžiasi lepinami skanėstais.
„Nors žirgynas veikia neseniai, susidomėjimas didžiulis. Vestuvininkai mėgsta rengti fotosesijas, o savaitgaliais pajodinėti atvyksta šeimomis. Net krepšinio teisėjai, apsistoję mūsų dvare, mielai žirgais jodinėjo po apylinkes“, – pasakojo J. Ežerskienė.
Trūksta reklamos
Kitų „Panevėžio balso“ kalbintų kaimo turizmo sodybų ir viešbučių vadovai optimizmu netryško. Smiltynės sodybos šeimininkas Mindaugas Būtėnas buvo atviras – Panevėžį turistai aplenkia. Pažaisti futbolo, paplaukioti baidarėmis ar pašokinėti ant batuto užsuka vienas kitas panevėžietis, kiek dažniau įmonės savo darbuotojams organizuoja įvairius pasisėdėjimus, tačiau tuo turizmu nebūtų galima vadinti. Pagrindinė priežastis – Aukštaitijos sostinė negali pasiūlyti nieko įdomaus.
„Panevėžyje nėra traukos objekto. Turistai aplenkia Panevėžį, geriausiu atveju aplanko stumbryną ir sustoja išgerti kavos. Mums reikia savo Kryžių kalno“, – mano M. Būtėnas.
Pernai duris turistams atvėręs vienintelis Panevėžio krašte dešimties vietų kempingas tuščias nebūna, tačiau kol kas investicijos dar neatsipirko. Pasak verslininko Jono Katino, nuo Vilniaus iki Panevėžio nėra nė vieno kempingo, o nuo Latvijos iki Panevėžio – tik Pasvalyje. Ne tik kempingų trūkumas, bet ir Panevėžio strateginė padėtis teikia vilčių, kad ši paslauga tik populiarės. Tuo labiau kad turistai vienoje vietoje gaus vietą palapinei, galimybę prisijungti elektrą, geriamąjį vandenį, pasinaudoti virtuve, skalbykla. Visai šalia stovyklavietės – privatus paplūdimys su gultais ir tinklinio aikštele. O norintieji daugiau pramogų galės užsisakyti pirtį, kubilą, išsinuomoti dviračius ar slides žiemą.
„Kempingas kuklus, bet reikalingas. Nors turistų nėra daug, negalima sakyti, kad Panevėžio kraštas neįdomus. Manau, reikėtų daugiau reklamuotis, dalyvauti mugėse, seminaruose. Panevėžys ar Lietuva iš turizmo nepragyvens, bet kaip papildomas pajamų šaltinis gali būti“, – mano J. Katinas.
