Valstybinis turizmo departamentas tikisi, kad šiemet šalį aplankys apie 2 milijonai užsienio turistų, tačiau Panevėžyje jų per metus apsilanko tik keli tūkstančiai.
Šių metų pradžioje Lietuva išlieka tarp lyderių Europoje pagal užsienio turistų skaičiaus augimą. Valstybinio turizmo departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį mūsų šalį aplankė 300 tūkstančių užsienio turistų, arba 15 procentų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Visur augimas
Esant tokioms augimo tendencijoms, departamentas tikisi, kad Lietuvą turėtų aplankyti apie 2 milijonus užsienio turistų. Pasaulio turizmo organizacijos duomenimis, metų pradžioje Europos turizmas sparčiai augo ir sulaukta 5 procentais daugiau turistų nei 2011 metais. Didžiausią postūmį tam suteikė Centrinės ir Rytų Europos šalys, kurių vidutinis augimas siekė net 8 procentus.
Remiantis Lietuvos apgyvendinimo įstaigų duomenimis, užsieniečių skaičius per pirmuosius tris 2012 metų mėnesius pasiekė kone 170 tūkstančių (13,3 proc. daugiau nei 2011 metais). Kaimynė Rusija išlaikė tvirtą lyderės poziciją tiek pagal turistų skaičių (77,5 tūkst.), tiek pagal augimo tempus (43,3 proc. daugiau). Valstybinis turizmo departamentas viliasi, kad ši augimo tendencija išsilaikys ir ateityje. Balandį Rusijos piliečiams išduodamų vizų į Lietuvą Maskvoje padaugėjo 22 procentais, palyginti su pernykščiu balandžiu. Kaliningrado srityje vizų išduota 11 procentų daugiau.
Pirmąjį šių metų ketvirtį šalies apgyvendinimo įstaigose gerokai išaugo turistų srautai iš pagrindinių Lietuvos rinkų: iš Latvijos sulaukta kone 24 procentais, Vokietijos – 22,6 procento daugiau. Iš kiek tolimesnės Ukrainos sulaukta 21 procentu, Jungtinės Karalystės – 13,2 procento, Švedijos – 10,6 procento, Nyderlandų – 48,7 procento daugiau turistų.
Departamentą džiugina ir vietinio turizmo situacija. Čia taip pat pastebimas augimas. Per pirmąjį šių metų ketvirtį 15,6 procento daugiau lietuvių keliavo nei tuo pačiu laiku pernai.
Laikosi gana stabiliai
Panevėžio apskrities turizmo informacijos centro turizmo vadybininkė Indrė Stirbytė sako, kad mieste užsienio turistų skaičius kasmet būna stabilus. Kiekvienais metais sulaukiama iš viso apie 14 tūkstančių turistų, iš jų apie 2 000–3 000 būna atvykusieji iš užsienio. Ir tokios tendencijos jau ne pirmus metus.
„Nesijaučia augimo“, – tvirtina ji.
Tiesa, išimtis buvo pernai. Kadangi vyko Europos vyrų krepšinio čempionatas, turistų sulaukta gausiau – daugiau kaip 15 tūkstančių. Daugiausia jų būta rugsėjį, tai yra čempionato mėnesį. Tarp jų užsienio turistų buvo beveik 4 000. Šiemet mieste vyks du dideli sporto renginiai – liepą Europos šešiolikmečių krepšinio čempionatas (U–16) ir spalį – Europos dviračių treko elito čempionatas. Tad manoma, kad turistų skaičius vėl viršys 14 tūkstančių ribą ir bus sulaukta daugiau užsieniečių.
Tačiau įprastai turizmo sezonas pas mus neilgas – žiemą atvyksta nedaug žmonių, o vasarą – daug.
I. Stirbytės teigimu, gal didesni miestai, tokie kaip Kaunas, Vilnius ar Klaipėda, sulauks daugiau turistų, tačiau abejojo, ar juos sudomins ir Panevėžys.
„Kad labai išaugtų, nelabai bus. Sostinės nenukonkuruosime“, – svarsto ji.
Ir per krepšinio čempionatą svečių sulaukta tik 1 500–2 000 daugiau. Tad spėjama, kad šiemet jų bus iki 16 tūkstančių.
Trūksta veiksmo
Turizmo vadybininkės teigimu, Panevėžys negali pasigirti senamiesčiu. Aplankę Vilnių, Kauną, užsieniečiai neretai klausia, kur jis pas mus. Be to, sostinėje, kad ir darbo dieną, vyksta daug renginių, yra ką veikti, o Panevėžyje centrinė miesto dalis būna tuščia. Jos manymu, penktadieniais renginiai žmones pritraukia, tačiau reikėtų, kad mieste nuolat vyktų veiksmas.
„Paprastą dieną nelabai yra ką veikti“, – sako I. Stirbytė.
Daugiausia Panevėžį aplanko kaimynai – latviai, lenkai, estai. Praėjusios savaitės pabaigoje ir šios savaitės pradžioje Aukštaitijos sostinėje apsilankė ir prancūzai. Kartu pastebima, kad miestas yra daugiau tranzitinis. Čia apsistojama vykstant į Rygą, Kauną ar Vilnių.
Pagrindiniai užsieniečių užduodami klausimai – kur galima išsikeisti valiutą, rasti prieigą prie interneto, kur pavalgyti? Taip pat teiraujamasi žemėlapių: ir ne tik Panevėžio, bet ir kitų miestų, į kuriuos planuojama nuvykti. Minėtus prancūzus domino Panevėžio bažnyčios. Pastebėta, kad į miestą atvykstančius žydus domina išlikęs jų paveldas, istoriniai dokumentai – ne vienas ieško savo šaknų. Tad jie apsistoja kiek ilgesniam laikui.
Renkasi įvairiai
Keliauja ir vietiniai – tiek panevėžiečiai nori pasižvalgyti po kitus miestus, tiek atvykstama į mūsų miestą. Pasak I. Stirbytės, rudenį panevėžiečiams Turizmo dienos proga organizuojamos nemokamos išvykos, ekskursijos po miestą. Jos labai populiarios. Svarstoma, ar nevertėtų ir šiemet organizuoti šeštadieninių ekskursijų su edukacine programa po miestą. Jos yra sulaukusios nemažo panevėžiečių susidomėjimo. Atvykusieji iš kitų miestų mokyklų paprastai ką nors aplanko mieste. Tuomet vykstama į rajoną. Populiarus Linų muziejus ir stumbrynas, domina ir Puziniškio dvaras – rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimtinė, taip pat Bistrampolio dvaras.
Mieste pagrindiniai lankomi objektai yra meninio stiklo studija „Glasremis“, Kraštotyros muziejus, kuriame domimasi drugelių kolekcija arba užsisakomos edukacinės programos, edukacinės Dailės galerijos programos, mažiesiems patinka žiūrėti, kaip Lėlių vežimo teatro užkulisiuose gaminamos lėlės. Vyresnio amžiaus žmonės renkasi Juozo Miltinio palikimo studijų centrą. Taip pat pasivaikštoma po Senvagę, įsigyjama suvenyrų.
Vasarą ne vienas domisi dviračių maršrutais. Trasos ne tokios ir trumpos – 45 ir 50 kilometrų, tačiau bent jau užsieniečiams kyla problemų dėl dviračių nuomos.
„Mieste neįmanoma išsinuomoti dviračio“, – atveria vieną verslo galimybių turizmo vadybininkė.
Artimiausia vieta, kur tai galima padaryti, yra už trijų kilometrų, už miesto. Tiesa, klausimų dėl dviračių nebūna daug.
Daiva SAVICKIENĖ
