Lietuvos turizmo specialistai šįmet tikisi geresnių atvykstamojo turizmo rezultatų, bus intensyviai dirbama tikslinėse rinkose, o plėtojant medicininį ir kurortinį turizmą siekiama pritraukti daugiau turistų iš Azerbaidžano ir net Pietų Amerikos.
Valstybinio turizmo departamento (VTD) prie Ūkio ministerijos direktorė dr. Raimonda Balnienė sako, kad Lietuvoje viešėję užsieniečiai pernai išleido pinigų daugiau negu lietuviai išvežė į užsienį - tai esąs vienintelis teigiamo eksporto ir importo balanso pavyzdys Lietuvoje, kuri daugiau importuoja, negu eksportuoja.
Šįmet keičiasi išvykstamojo turizmo geografija - politinių neramumų nuo metų pradžios purtomos lietuvių pamėgtos Šiaurės Afrikos turistinės šalys (Egiptas, Tunisas) šįmet nusileis Europos pietums. „Portugalija, Ispanija, Graikija, Italija, Turkija - šitos šalys laimi ir perima dalį turistų. Bet tikslios statistikos kol kas neturime - pirmojo ketvirčio skaičius turėsime birželio pabaigoje, todėl galiu atsakyti tik ekspertiškai“, - sako R. Balnienė.
Kalbėdama apie praėjusius metus, VTD direktorė pažymi, kad įvažiuojamasis turizmas augo - 2010 m. Lietuvą aplankė 1,5 mln. užsieniečių, jų skaičius lyginant su ankstesniais metais padidėjo 9 procentais. Svečiai mūsų šalyje paliko 2,7 mlrd. litų.
„Tai yra daug mūsų ekonomikai. Turizmas Lietuvoje sukuria 4,4 proc. BVP, paslaugų eksporto sudaro 25 proc. Manau, jei pernai atvykstamasis turizmas buvo 9 procentai, šįmet tikrai pasieksime dviženklį skaičių ir viršysime dešimt procentų. Intensyviai dirbame tikslinėse rinkose, turime pasiūlyti tikrai gerų turizmo objektų ir tikimės gerų rezultatų“, - sako departamento direktorė.
ELTA: Vienas sėkmingiausių Valstybinio turizmo departamento projektų - penktą kartą startuojantis „Didysis žygis po Baltijos šalis“, turizmo maršrutais sujungiantis tris Baltijos valstybes.
R. Balnienė: Apie šio minimalių investicijų projekto sėkmę byloja iškalbingi skaičiai. 2007 metais, pradėjus projektą, keliautojų skaičius iš Lietuvos sudarė vos 0,2 proc. visų vietinio turizmo kelionių (per du metų ketvirčius, kai vyko žygis), ir 2,5 proc. kelionių į kitas Baltijos šalis. 2010 metais vietinis turizmas buvo 3,4 proc. ir net 30 proc. kelionių į Latviją ir Estiją. Procentus verčiant skaičiais, 2009 m. dalyvavo 25 tūkst. keliautojų, iš jų 16,7 tūkst. Lietuvos, 4,9 tūkst. Latvijos ir 3,4 tūkst. Estijos.
2010 metais buvo sumuštas rekordas - keliavo net 90 tūkst. projekto dalyvių, iš jų - per 43 tūkst. lietuvių (beveik pusė visų keliautojų), 27,9 tūkst. latvių ir 12,6 tūkst. estų. Be to, paaiškėjo, kad lietuviai į Latviją važiuoja 4-5 kartus daugiau negu į Estiją, o latviai pas mus yra labai svarbūs atvykstamojo turizmo rinkoje - iš visų turistų latviai Lietuvoje sudaro 7,9 proc., estai - 3,9 proc.
ELTA: Iš kokių šalių tradiciškai Lietuvoje sulaukiama daugiausia turistų?
R. Balnienė: Daugiausia iš Lenkijos, Vokietijos, Rusijos, Baltarusijos ir Latvijos. Taip pat atvyksta svečių iš Suomijos (4,2 proc.), Jungtinės Karalystės (2,4 proc.). Iš visų Skandinavijos šalių į Lietuvą kasmet atvyksta per 7 proc. turistų.
Skaičiuojant pagal išleidžiamus pinigus, vaizdas dar patrauklesnis - vokiečiai Lietuvoje palieka 10 proc., skandinavai - 7 proc., rusai - 13 proc., baltarusiai - 14 proc., latviai - 16 proc., lenkai - 18 proc. Labai viliojantis baltarusių turistų srautas - šie svečiai ilgiausiai gyvena mūsų viešbučiuose (vidutiniškai 5,5 paros), todėl aktyviai dirbame su Baltarusija, rengiame pristatymus Minske, klostosi draugiški santykiai. Taisosi padėtis ir vizų politikos požiūriu - konsuliniame skyriuje Minske dirba daugiau žmonių, tobulinama vizų išdavimo tvarka, akredituojame turizmo kompanijas.
ELTA: Lietuvoje kalbama apie naujų rūšių atvykstamąjį turizmą - medicininį, konferencinį, kultūrinį ir kt.
R. Balnienė: Taip, neseniai lankėmės Azerbaidžano sostinėje Baku, pristatėme Lietuvos medicinos paslaugas, kurios yra triskart pigesnės negu vokiečių, bet ne prastesnės kokybės. Azerbaidžano žiniasklaidai, verslininkams parodėme Druskininkų kurorto galimybes, prisistatė kai kurių Lietuvos gydymo įstaigų ir sanatorijų atstovai. Neabejoju, kad šis įdirbis duos akivaizdžių rezultatų.
Be to, ką tik grįžau iš Kopenhagos, kurioje reziduoja penkiolikos šalių ambasadoriai, akredituoti Lietuvai, tarp jų - Brazilijos, Čilės, Paragvajaus, Pietų Afrikos Respublikos, Maroko, Saudo Arabijos ir kt. Visiems jiems pristačiau Lietuvos turizmo galimybes, ambasadoriai labai susidomėjo įvairiomis turizmo vietovėmis, išskyrus Vilnių, nes jį jau žino. Prašė, kad kitą kartą jiems lankantis Lietuvoje būtų parodyti Druskininkai, Birštonas, kitos vietovės. Jie mato didelių mūsų ekologinio turizmo galimybių. Mums būtų labai svarbu prisikviesti svečių iš Brazilijos - šios šalies vidurinė klasė labai išlaidauja atvykusi į Europą. Tikimės jau 2013 metais pradėti dirbti su brazilais.
ELTA: Ar turizmo specialistams nekelia nerimo mūsų turizmo infrastruktūra, susisiekimo su Lietuva galimybės?
R. Balnienė: Iš tikrųjų daug kas yra gerai, bet kai pristatome Lietuvą, jos trūkumų nerodome, o juos sprendžiame tarpusavyje. Deja, valstybė iki šiol nepelnytai skriaudė mūsų turizmo sektorių, jis buvo žymiai mažiau finansuojamas negu Latvijoje ir Estijoje. Bet dabar ministras (ūkio. - ELTA) girdi mus ir supranta, laukia gerų projektų.
Beje, reiktų išmokyti lietuvaičius šypsotis ir būti paslaugesnius gatvėje ir kitur. Tai reikia daryti nuo pat mokinių - reikia, kad lietuvaičio veidas nebūtų rūškanas, o bent išoriškai šypsotųsi ir žmogus pradėtų kalbą ne nuo sunkaus gyvenimo, o nuo kokio nors pozityvo. Patys užsieniai sako, kad ilgiau pabendravę su lietuviais, pamato, kokia tai šilta tauta, bet pirmas vaizdas turistams - nelaimingi ir nesišypsantys... Štai estai jau išmoko, reikia ir mums apie tai daugiau kalbėti.
