Kai kurių kelionių organizatorių klientus kankina mintis: "Kas bus, jeigu jie bankrutuos?" Turizmo paslaugų įmonės, neįstengiančios vykdyti įsipareigojimų, apie savo sunkumus viešai nesigiria.
Šiuo sunkiu metu žmonėms, galintiems sau leisti keliauti, patartina kuo atsargiau rinktis kelionių organizatorius - kai kurie jų bet kuriuo metu gali atsisakyti vykdyti įsipareigojimus.
Bene mažiausiai skausminga susidūrimo su tokia silpstančia turizmo paslaugų sfera pasekmė - neišvykti į kelionę, už kurią pasirinktam jos organizatoriui iš anksto sumokėjote. Dažnai žadėta kelionė tiesiog atidedama, nes nesurenkama grupės, tad darbą turinčiam žmogui gali kilti keblumų dėl suplanuotų atostogų perkėlimo į kitą laiką.
Kartais išvyka gali būti iš viso atšaukta. Tada jūsų sėkmė - atgauti sumokėtus pinigus, o ne imti įkyriai siūlomą "kitą gerą kelionę".
Tačiau daug kartų blogiau išvykti į tolimą šalį ir ten sužinoti, kad jūsų kelionės organizatorius dėl skolų čia nepageidaujamas - jo atvežti turistai tiesiog neįleidžiami į viešbučio kambarius. Tokiu atveju žmonės vargais negalais pasiekia namus, o paskui ilgai ir sunkiai bylinėjasi su juos nuskriaudusia turizmo kompanija.
Garantijos numatytos
Kad keliauti mėgstantys europiečiai svečiuose kraštuose neliktų ant dykumos smėlio, juos gina speciali direktyva, pagal kurią kiekvienoje valstybėje veikia keliautojų apsaugos sistemos. Europos Sąjungos (ES) direktyva reikalauja šalims garantuoti turistų patirtus nuostolius dėl kelionių organizatorių bankroto arba nemokumo, Lietuvoje veikia draudimo sistema, gretimoje Latvijoje - taip pat.
Tuo metu Estijoje, kur kelionių organizavimo srityje dirba tos pačios tarptautinės kompanijos kaip ir Lietuvoje, turizmo verslo įmonės privalo pervesti į biudžetą 3 proc. depozitą nuo pernai buvusios jų apyvartos. To reikalauja šios valstybės keliautojų apsaugos įstatymas.
Rinkos ekspertai sako, kad jei tokia sistema įsigaliotų ir Lietuvoje, bankrutuotų pusė Baltijos kraštuose dabar veikiančių kelionių organizatorių.
Smaugiantys užstatai
Nuo tada, kai Estijoje įsigaliojo keliautojų apsaugos įstatymas, tarptautinis kelionių organizatorius "Tez Tour" į šios valstybės biudžetą jau pervedė 5,2 mln. kronų, kelionių operatorius "Horizon Travel" - 6,5 mln. kronų. "Novaturas", kaip skelbia Estijos naujienų portalas tarbija24.ee, dar nesumokėjo pinigų. Teigiama, kad kompanija negarantuoja savo klientams visapusiško saugumo ir patikimumo, jei nemoka visų privalomų mokesčių.
Pagal Estijos poilsiautojų interesus ginantį įstatymą šalyje veiklą plėtojantys kelionių operatoriai jau iki balandžio 1-osios privalėjo Estijos valstybei sumokėti 3 proc. depozitą nuo praėjusių metų apyvartos. Tos lėšos būtų skirtos atlyginti keliautojams nuostolius, jeigu kelionių organizatorius bankrutuotų arba sustabdytų veiklą. Remdamasis šiuo įstatymu "Novaturas", kurio metų apyvarta 2008-aisiais siekė 370 mln. kronų, Estijos valstybei privalėjo sumokėti 11,1 mln. kronų depozitą.
"Novaturo" komunikacijos direktorė Brigita Sabaliauskaitė LŽ sakė, kad Estijoje, kur laiduotojo vaidmens imasi valstybė, tokia tvarka nėra nauja. "Pernai taip pat pervedėme pinigus į depozitus, tad šiuo metu dar nėra pasibaigęs anksčiau "Novaturo" įmonės Estijoje įmokėtų lėšų garantijų terminas. Be to, laukiame atsakymų iš atsakingų institucijų, kokį depozitą šiemet teks mokėti. Kol kas aiškiai įvardytos sumos neturime. Spaudoje pasirodę skaičiai oficialiai mums nėra pateikti, tai tik spėjama įmoka, apskaičiuota vadovaujantis 2008 metų apyvarta. Nurodyta suma yra didelė, keliskart didesnė nei mūsų konkurentų, nes įmonė Estijoje užima lyderės pozicijas", - aiškino direktorė.
B.Sabaliauskaitė tikino, kad "Novaturas" neturi jokių sunkumų sumokėti bet kokio dydžio įmoką, ir padarys tai nedelsdamas, kai tik suma bus nurodyta raštu.
Geriau, bet ne tobula
Kelionių operatoriaus "Horizon Travel" generalinis direktorius Liutauras Jonaitis, LŽ paklaustas, kaip įmonės veiklai gali atsiliepti didelių užstatų mokėjimas, atsakė, kad jų įtaka išties gana tragiška. "Jeigu ir Lietuvoje reikėtų įšaldyti tokio dydžio sumas, daugelis kelionių organizatorių būtų priversti stabdyti veiklą. Tačiau Estijoje "Horizon Travel" turi didelius finansinius garantus, todėl poveikis Lietuvoje dirbančiai mūsų įmonei tikrai nebus jaučiamas. Jei kuri kita kompanija neturi tiek lėšų depozitams, tai realiai rodo, kad jos padėtis prasta", - pabrėžė L.Jonaitis.
Pasak pašnekovo, Lietuvoje veikianti privaloma keliautojų draudimo sistema irgi nėra tobula. "Draudimo kompanijos iš kelionių organizatorių kaip garanto prašo piniginio užstato. Tai toks pat pinigų užšaldymas. Lietuvoje galiojanti sistema geresnė tik tuo, kad reikalaujama mažesnių sumų. Tačiau mes ne tik įšaldome lėšas - dar turime pirkti draudimą ir draudimo kompanijai už tai mokėti pinigus", - dėstė L.Jonaitis. Pasak jo, kelionių organizatoriai norėtų, kad galiotų tik vienas iš šių reikalavimų.
Valstybinio turizmo departamento Informacijos, analizės ir kontrolės skyriaus vedėja Rima Jakytė LŽ teigė, jog mūsų valstybėje turistų apsaugos sistema kelionių organizatoriams yra palankesnė nei Estijoje. Ten ji sunkmečiu daugeliui kompanijų gali būti pražūtinga. "Jeigu Lietuvoje šiais metais būtų įvesta panaši tvarka, kokia įsigaliojo Estijoje, bankrutuotų pusė mūsų rinkose dirbančių kelionių organizatorių. Pagal ES direktyvą kiekviena valstybė turi garantuoti savo turistų apsaugą nuo kelionių kompanijų nemokumo ir apsaugos formas ji renkasi savo nuožiūra. Vienose šalyse yra kelionių garantijų fondai, įkurti pačių kelionių organizatorių, kitose - įtvirtintas bankų laidavimas. Dar kitose valstybėse, kaip ir Lietuvoje, taikomas draudimas. Draudimo suma - 5 proc. nuo praėjusių metų apyvartos, jeigu ji didesnė kaip 4 mln. litų. Kelionių organizatoriai turi sumokėti tik įmoką, kuri sudaro 5 proc. draudimo sumos. Lietuvoje minimali draudimo suma - 100 tūkst. litų, taigi 5 proc. nuo jos - tai 5 tūkst. litų. Aišku, kai didėja draudimo suma, didėja ir įmoka", - kalbėjo R.Jakytė.
Pasak jos, praėjusių metų pabaigoje ši keliautojų apsauga buvo panaudota kelionių organizatorių "Titano vartai" ir "Gintarinė sala" klientų patirtiems nuostoliams atlyginti.
Jolita ŽVIRBLYTĖ
