Niekam ne paslaptis, kad mėgstamiausios lietuvių atostogų vietos – Egiptas ir kitos klimatu bei egzotiška kultūra viliojančios šalys, bet ko Lietuvoje ieško turistai iš užsienio? Naujienų portalo Balsas.lt kalbintų atvykstamojo turizmo agentūrų atstovai kaip susitarę tikino, kad labiausiai turistų iš užsienio lankomomis vietomis Lietuvoje neabejotinai galima laikyti Vilnių, Trakus ir pajūrį.
Turai po barus ir naktinės ekskursijos
Turizmo agentūros „Kelionių laikas“ projektų vadovė Danutė Čornij, kalbėdama apie tai, kokių šalių piliečiai dažniausiai užklysta į Lietuvą, sakė: „Mums tenka dirbti su rusakalbiais ir anglakalbiais turistais. Daugiausiai svečių sulaukiame iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos. Nemažai keliautojų atvyksta ir iš Skandinavijos šalių.“
Anot pašnekovės, dažniausiai pageidaujamos paslaugos susijusios su elementariais keliautojų poreikiais: „Prašoma pasirūpinti viešbučiu, automobilio nuoma, pažintinėmis ekskursijomis. Neįprastų pageidavimų išgirsti netenka. Nors sykį buvo prašoma suorganizuoti naktinę ekskursiją, bet šį prašymą vargu ar galima priskirti prie keistų pageidavimų“.
Ieško aštrių pojūčių
Į klausimą, kokių paslaugų Lietuvoje užsieniečiai pasigenda labiausiai, D. Čornij atsakė: „Labiausiai pasigendama atrakcijų. Domimasi lietuviška virtuve ir degustacijos galimybe, pageidaujama autentiška kaimo aplinka. Tai galima suorganizuoti. Būna atvejų, kuomet pageidaujami pažintiniai turai po sostinės barus, juos taip pat reikalui esant organizuojame.“
Apie tai, kiek užsienio turistai Lietuvoje linkę išleisti, pašnekovė sakė: „Kalbant apie ukrainiečių ir baltarusių turistus, galima išskirti dvi kategorijas – vieni yra itin linkę taupyti kelionės metu, kiti atvirkščiai – mėgstantys paišlaidauti. Paprastai, kai pageidaujama kokia nors pramoga, pasiruošiama ir mokėti tam tikrą kainą. Dažnai norima vykti pašaudyti, pažvejoti. Kai Druskininkuose duris atvėrė sniego arena, išpopuliarėjo nuotykių parkai, atsirado daugiau įvairių variantų, kuriuos galime pasiūlyti aštresnių pojūčių ieškantiems svečiams iš užsienio.“
Slavai tiki, kad Lietuvoje yra nemėgstami
Paklausta, ar į Lietuvą atvykstantys turistai „atsiveža“ kokių nors mitų ar stereotipų apie mūsų šalį, pašnekovė sakė: „Iš rytinių šalių atvykstantys žmonės baiminasi, kad jų Lietuvoje nemėgsta. Dažnai gidams užduodami klausimai, ar nieko tokio, jei jie kalbėsis slaviškai ir pan. Buvo pasakojama viena istorija apie tai, kad nuėję pavalgyti turistai labai ilgai buvo neaptarnauti, nors prie visų kitų stalų padavėjas spėjo prieiti. Todėl padaryta išvada, kad taip nutiko, nes šie kalba rusiškai. Džiugu, kai svečiai išvyksta pakeitę savo nuomonę apie mūsų šalį. Kalbant apie vakariečius, galiu drąsiai sakyti, kad šie labai retai „atsiveža“ kokių nors stereotipų ar mitų – jie labai ramiai į viską žiūri, kartais užtenka pakeliauti automobiliu po Lietuvą, pasidžiaugti gamta ir pasiklausyti paukščių čiulbėjimo. To užtenka, kad žmonės būtų patenkinti.“
Paprašyta prisiminti kokį linksmą nutikimą iš savo darbo praktikos, pašnekovė sakė: „Tokiame darbe pasitaiko įvairiausių nutikimų, ypač daug jų būna, kai tenka bendrauti su turistais skirtingomis kalbomis, kartais reikiamu momentu pasimiršta svarbūs žodžiai ir atsiranda itin „originalių“ vertimo variantų“.
Derasi indai ir žydai
Atvykstamuoju turizmu besiverčiančios kelionių agentūros „Senamiesčio gidas“ vadovas Reginaldas Teiserskis teigė, kad dažniai gidų paslaugų pageidauja turistai iš Rusijos ir Skandinavijos šalių, o ekskursijas prašo surengti po Vilnių, Trakus, į kryžių kalną bei Nidą. Anot kelionių agentūros vadovo, Vilniuje turistus labiausiai domina Aušros vartai ir Šv. Onos bažnyčia, mat apie šiuos lankytinus objektus paprastai būna jau girdėję.
R. Teiserskio teigimu, dažniausiai dėl paslaugų kainų derasi turistai, atvykstantys iš pietinių kraštų, – žydai, indai, bet pasiturintys keliautojai nuolaidų paprastai neprašo.
Italo ekskursija į mišką
Kalbėdamas apie tai, kokių mitų ar stereotipų apie Lietuvą prisipažįsta girdėję į mūsų šalį atvykstantys turistai, pašnekovas sakė: „Galime tik pastebėti, kad kai kurie stebisi, jog pas mus labai švaru, ir architektūros grožiu nenusileidžiame vakarų ar centrinės Europos miestams. Turistai labai dažnai nustemba sužinoję, kad prieš 600 metų buvome didelė kunigaikštystė nuo jūros iki jūros.“
Paprašytas prisiminti kokią nors linksmą istoriją, susijusią su užsieniečių entuziastingu noru pažinti Lietuvą, pašnekovas sakė: „Dauguma turistų nuoširdžiai domisi ir priima mūsų gidų pasakojimus, dauguma turi ir puikų humoro jausmą, tad dažniai bendravimas tampa tikru malonumu. Viena mūsų gidė pasakojo, kad kartą italas užsisakė kelionę į mišką – norėjo pamatyti daug grybų, nes teigė girdėjęs, kad Lietuva – grybų kraštas. Užuot atvykęs dešimtą valandą ryto (kaip buvo tartasi) svečias pasirodė tik apie vienuoliktą, o kol nuvyko iki miško Dzūkijoje, jau buvo ir po dvyliktos valandos. Italas labai nusiminė, kad nerado grybų, mat ryte tose vietose jau buvo grybavę vietiniai gyventojai. Prisiminimus apie grybavimą Lietuvoje italas išsivežė nuotraukose, nes po nesėkmingo grybavimo nusifotografavo su grybais pakelėse prekiaujančiai gyventojais.“
Atsargūs skandinavai ir smalsūs korėjiečiai
Kelionių agentūros „Baltic Adventure“ projektų vadovė Asta Radzevičienė, paklausta, su kokių šalių turistais dažniausiai tenka bendrauti, kalbėjo: „Dirbame su Skandinavijos šalių ir Pietų Korėjos turistais. Turistai iš Azijos pageidauja pažintinių programų ir lanko įvairias vietas labai intensyviai, o skandinavai paprastai nori poilsio ir spa paslaugų arba pažintinių savaitgalio kelionių.“
Į klausimą, kokių nuostatų, stereotipų ar mitų apie mūsų šalį turi užsieniečiai, pašnekovė atsakė: „Kalbant apie turistų iš Skandinavijos šalių nuomonę apie mūsų šalį, tai nieko nenustebinsiu pasakydama, kad jų akimis nesame pati saugiausia šalis pasaulyje, juolab, kad šiose šalyse dirba daug tautiečių, kurie prisideda prie mūsų šalies įvaizdžio kūrimo. Turistams iš Skandinavijos labai svarbu patikimumas, jie ilgai tyrinėja, renkasi atsižvelgdami ne kainą, bet ieško kokybės.“
Nustebina lietuviška duona
„Korėjiečiai pagal savo tradicijas ir gyvenimo būdą atostogauja retai, tad norima vienu metu pamatyti kuo daugiau šalių. Atvykę jie žavisi mūsų istorija, noriai fotografuojasi prie paminklų – jiems svarbu, kad sugrįžę į namus galėtų pasakyti, kad matė daug šalių ir įsiamžino prie vieno ar kito paminklo. Šie žmonės vadovaujasi kitomis vertybėmis, nei, tarkime, turistai iš Skandinavijos. Korėjiečiai mano, kad daugiau čia atvykti nepavyks ir paprastai jų atostogos būna labai aktyvios“, – kalbėjo pašnekovė.
A. Razevičienė prasitarė, kad prieš svečių iš tolimosios Korėjos atvykimą paprastai iš anksto derinamas maistas, pasirūpinama kitais kultūriniais dalykais: „Derinamas maistas, įspėjamas viešbučių personalas, kad pirtimi moterys ir vyrai pageidauja naudotis atskirai ir pan. Žinoma, visuomet būna dalykų, kurie nustebina, pavyzdžiui, ragaudami mūsų tradicinę ruginę duoną turistai iš Azijos domisi, ar viskas gerai, nes „žolių pridėta“.
Pašnekovė steigimu, turistai iš Korėjos ragauja ir lietuviškus cepelinus bei šaltibarščius, bet kasdien valgyti tradicinį lietuvišką maistą atsisako.
