Lietuvių kilmės kitų valstybių piliečiams, siekiantiems Lietuvos pilietybės, siūlomos dvi išeitys - atsisakyti turimos pilietybės ir gauti lietuviškąją arba suteikti Lietuvio pasą ar kortą.
Alternatyva pilietybei
Tokius siūlymus vakar pateikė prezidento Valdo Adamkaus praėjusių metų spalio pabaigoje iš teisininkų sudaryta darbo grupė, turėjusi padėti išspręsti dvigubos pilietybės rebusą, rašo „Respublika“.
Darbo grupė siūlo įteisinti savotišką Lietuvio pasą arba Lietuvio kortą, kad kiekvienas lietuvių kilmės asmuo, turėdamas atitinkamą dokumentą, galėtų bet kada atvykti į Lietuvą ir naudotis čia visomis socialinėmis, ekonominėmis Lietuvos piliečių teisėmis, išskyrus politines – dalyvauti Seimo ir prezidento rinkimuose.
Be to, siūloma, kad kiekvienas lietuvių kilmės asmuo, kuris nei pats, nei jo tėvai ar protėviai niekada nebuvo Lietuvos piliečiais, turėtų teisę įgyti Lietuvos pilietybę supaprastinta tvarka - vos atsisakęs turimos kitos valstybės pilietybės.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Dainius Žalimas pabrėžė, kad Lietuvio korta išplėstų dabar kai kuriuose teisės aktuosenumatytų teisių ir garantijų ratą lietuvių kilmės asmenims, turintiems kitų valstybių pilietybę.
„Dabar toks reguliavimas nėra išbaigtas. Yra paskiros nuostatos paskiruose įstatymuose. Pavyzdžiui, tai yra susiję tiktai su leidimu gyventi Lietuvoje, bet nei švietimo, nei mokslo sferą reglamentuojančiuose įstatymuose specialių lengvatų tokiems asmenims nėra numatyta“, - sakė D. Žalimas.
Ratas prasiplėtė
Pažymėtina, kad teisininkų parengta nauja Pilietybės įstatymo redakcijaišplėtė dvigubos pilietybės taikymo atvejus, aiškiai numatydama, kada Lietuvos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės piliečiu.
Pagal naują projektą teisę būti Lietuvos piliečiu ir kartu kitos valstybės piliečiu įgyja asmenys ir jų palikuonys, kurie išvyko ar buvo ištremti iš Lietuvos ne tik nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1990 m. kovo 11 d., bet ir asmenys, kurie pasitraukė iš Lietuvos nuo 1919 m. sausio 9 d. iki 1990 m. kovo 11 d.
„Darbo grupės manymu, tai pateisinama tuo, kad šitie asmenys 5 dešimtmečius negalėjo grįžti į Lietuvos Respubliką (LR) dėl visiems gerai žinomų priežasčių - bijodami rizikuoti savo gyvybe ar saugumu“, - motyvus vardijo D. Žalimas.
Pasak teisininkų, pasitraukusieji iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11 d. teisės į dvigubą pilietybę neturėtų turėti, išskyrus jų palikuonis, kurie gimdami užsienyje automatiškai tampa atitinkamos šaliespiliečiais. Priešingu atveju tai prieštarautų LR Konstitucijai ir reikštų, kad teisę būti kitos valstybės piliečiu turi kiekvienas LR pilietis.
Išimtys sutuoktiniams
Naujojoje Pilietybės įstatymo redakcijoje numatyti ir tam tikri pilietybės saugikliai asmenims, kitų šalių piliečiais tapusiems ne savo valia. Pavyzdžiui, sudariusiems santuokas su kitų valstybių piliečiais ir taip įgijusiems tų šalių pilietybę. Jiems taip pat siūloma leisti turėti dvigubą pilietybę.
Kaip nurodo naujienų agentūra ELTA, Konstitucinis Teismas 2006 m. yra nurodęs, kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti - išimtiniai, o pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne itin retos išimtys, bet paplitęs reiškinys.
Arturas Paknys
