Vyriausybė tikina, kad privalomi kasos aparatai dengtose turgavietėse palengvins prekybininkų darbą ir, svarbiausia, šalies biudžetą papildys vos ne šimtais milijonų „šešėlinių“ litų. Prekeiviai su tuo nesutinka. Daugelis jau „renkasi žaislus“ ir ruošiasi keliauti į darbo biržą.
Kauno turgavietės dar veikia, bet prekeivių nuotaikos nekokios. Jie išgyvena ne tik niūrų pošventinį laikotarpį, bet ir svarsto, ką daryti toliau. Mat šiandien turgūs dar šurmuliuoja, o Vyriausybei priėmus nutarimą nuo gegužės 1 dienos turgavietėse įvesti kasos aparatus, jie greitai ištuštės. Ne vienas smulkusis verslininkas jau atsisakė prekybos verslo, daugelis ketina sekti jų pavyzdžiu.
Ne nauda, o nuostoliai
Premjeras Andrius Kubilius prekeiviams pažadėjo, kad pirmiesiems bus 100 proc. kompensuojama kasos aparato kaina. Jį įsigijusiesiems kovo mėnesį ar vėliau kompensacijos esą mažės iki 80 ar 50 proc. Tačiau prekybininkai ant šio jauko neužkibo.
„Niekaip neišeis dirbti su kasos aparatu, – purtė galvą duoną ir pyragus Kauno Vilijampolės turgavietėje pardavinėjanti Onutė. – Kai duonos ar batono vartojimo laikas eina į pabaigą, paleidžiu pigiau. Bus aparatas – pigiau parduoti negalėsiu. Nemušiu į kasą mažesnės kainos, nei sąskaitoje parašyta. Todėl kitos išeities, kaip užsidaryti, nematau.“
Keli Onutės kaimynystėje dirbę konditerijos skyriai po Naujųjų jau stovi tušti – verslininkai veiklą nutraukė.
Tam nusiteikusi ir mėsos gaminių pardavėja Vaida. Anot jos, valdžiai reikėtų ne smulkiuosius spausti, o prigriebti verslo banginius, kurių rankose – milijonai. Tada būtų reali nauda valstybei. „Iš mūsų milijonų šnipštas išeis“, – įsitikinusi ji.
Dar griežčiau nusiteikusi Vaidos kolegė Dalia. „Kai gauname daugiau mėsos gaminių, galime kainą numušti, leidžiamės į derybas su pirkėjais, – sakė ji. – Kasos aparatai to daryti neleis. Bus dar daugiau nuostolių.“
Dalia jau apsisprendusi: baigiasi verslo liudijimo galiojimo laikas, ir ji su prekyba turguje atsisveikina. „Eisiu į darbo biržą, gausiu bedarbio pašalpą, – planais dalijosi pardavėja. – Daug tokių kaip aš bus. Tikėjusis milijonų, valstybė pati krapštys milijonus naujiems bedarbiams išlaikyti.“
Saldumynais prekiaujanti Laima dar galvoja. „Žinau, kad kuo greičiau kasos aparatą įsigysiu, tuo mažiau už jį reikės mokėti, – kalbėjo ji. – Tačiau abejoju, ar verta. Reikia skaičiuoti, kas labiau apsimoka. Per savaitę turiu tik vieną poilsio dieną, o dirbdama pagal naująją tvarką būsiu išvis be poilsio. Kiek buhalterijos prisidės! Ateis tikrintojai, ras ką negerai – baus. Kam tie nervai?“
Laima viliasi, kad Vyriausybė šio projekto atsisakys ar bent jį tobulins. Ji neatsistebi, koks išminčius premjerui pamėtėjo mintį apie turgavietėse „vaikščiojančius“ šešėlinius milijonus.
Pramoninėmis prekėmis prekiaujanti Zita žada dirbti ir po gegužės, jau ieško kasos aparato. „Nors neįsivaizduoju, kam jis, kai pirkėjų beveik nėra“, – šyptelėjo moteris. Tačiau jei Vyriausybė lieps, niekur nedingsi. Zita atvira – pernykščiai metai smulkiesiems verslininkams buvo labai sunkūs. Įvedus kasos aparatus, išlaidų esą dar padaugės.
Buldozeris netinka
Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė šį trečiadienį su bendraminčiais atvyko į Seimą ir frakcijoms išdėstė, kad smulkieji prekeiviai tokiu Vyriausybės projektu labai nepatenkinti. „Keista Vyriausybės pozicija – priimti nutarimą, o paskui derėtis, – piktinosi ji. – Reikalausime, kad nutarimo priėmimą stabdytų ir sėstų prie derybų stalo. Tegu pateikia argumentus, kokia iš to nauda, o ne svaičioja apie turguose plaukiojančius „šešėlinius“ milijonus. Buldozerio principu tokių nutarimų stumti nevalia.“
Jei Vyriausybė į prekybininkų prašymą nereaguos, prekeiviai rengsis mitingui. „Šiandien jau gavome leidimą“, – pareiškė ji.
Nuogąstauti nėra pagrindo
Jurgis Razma, Seimo narys:
Dėl kasos aparatų įvedimo turgavietėse sąžiningi prekybininkai neturėtų nuogąstauti. Jiems tik palengvės – nereikės rankiniu būdu apskaitos fiksuoti. Tie, kurie slepia realią apyvartą, žinoma, gali pradėti kelti triukšmą, protestuoti. Sutinku, visokių niuansų yra, finansų ministrė pažadėjo atidžiai išnagrinėti smulkiųjų verslininkų pastabas (dėl kasos aparatų diegimo, dėl asmenų, kurie patentą ims trumpes–niam laikotarpiui, dėl aparatų remonto ir t. t.) ir į jas atsižvelgti. Vyriausybės nutarimą bus galima ramiai patobulinti, patikslinti. Esu įsitikinęs, kad kasos aparatai duos naudos, o ne taps verslo stabdžiu. Jei bus verslininkų, kurie dėl didelės apyvartos taps PVM mokėtojais, irgi nematau tragedijos. Juk jie įgis teisę PVM susigrąžinti.
Kalbos, kad dauguma smulkiųjų verslininkų veiklą nutrauks ir kreipsis į darbo biržą, nėra pagrįstos. Nematau objektyvaus pagrindo atsisakyti verslo vien dėl to, kad įves kasos aparatus. Juk jie nesukurs naujos mokestinės naštos, o tik palengvins apskaitos tvarkymą.
Nesutinku, kad tai smulkiųjų žlugdymas, o stambaus verslo protegavimas. Stambieji didmenininkai šiuos tik ir kursto protestuoti, nes patys galbūt slepia apyvartą. O dabar negalės nuslėpti.
Skaičiai
2500 – tiek smulkiųjų prekybininkų dirba 108 Lietuvos turgavietėse.
1000 litų – tiek kainuoja vienas kasos aparatas.
3 mln. – tiek litų Vyriausybė skirs kompensacijoms.
Virginija GRIGALIŪNIENĖ
