Panevėžio centrinio turgaus prekiautojams, smarkiai maištavusiems prieš kasos aparatų įvedimą ir važiavusiems į mitingą prie Seimo, pastaruoju metu vis labiau svyra rankos. Vilties, kad nereikės kasos aparatų, liko nedaug.
Prekybininkai varsto Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijos duris ir domisi kasos aparatų įsigijimo bei naudojimosi sąlygomis. Tiesa, įsigyti iki kovo pabaigos ir gauti 100 procentų kompensaciją neskuba.
Vakar nė vienas turgavietėje maisto produktais dengtose patalpose prekiaujantis smulkusis verslininkas neprisipažino jau įsigijęs kasos aparatą, bet svarstė, kad veikiausiai teks tą padaryti.
„Dar lauksime mėnesį ir žiūrėsime, kas bus. Jeigu valdžia savo sprendimo neatšauks, teks pirkti. Dirbti vis tiek reikės, gyvas į žemę nelįsi“, – kalbėjo jie.
Buvo ir tokių, kurie nuo gegužės, jeigu kasos aparatai vis tiek bus įvesti, planuoja išvykti dirbti į užsienį. Taip pat yra svarstančiųjų tapti Darbo biržos klientais.
Su prekybininkais kovoje prieš kasos aparatų įvedimą besisolidarizuojanti centrinės turgavietės valdytoja, Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacijos vadovė Aldona Janavičienė teigia, kad jie rankų aukštyn dar nekelia.
Prie Seimo badaujantys Lietuvos turgaviečių atstovai balandžio pradžioje ketina važiuoti protestuoti į Briuselį.
Tačiau A.Janavičienė neslėpė, kad turgaus administracija rengiasi galimam kasos aparatų įvedimui, rūpinasi techninėmis sąlygomis. Ir ne tik.
„Žmonės nenori kasos aparatų registruoti namuose. Teiraujasi, ar duotume sutikimą registruoti turguje. Mes aiškinamės, kokia mums tektų atsakomybė. Dėl kasos aparatų naudojimo yra daug neaiškumų“, – kalbėjo A.Janavičienė.
Turgavietės vadovė patikino, kad kiekvieno prekiautojo asmeninis reikalas suskubti jam įsigyti kasos aparatą su kompensacija ar ne, spaudimas nepirkti esą niekam nedaromas.
Turguje – tyla prieš audrą?
Vakar „Sekundės“ kalbinti turguje mėsa, žuvimi, daržovėmis ir kitais maisto produktais prekiaujantys smulkieji verslininkai teigė, kad nepuolė pirkti kasos aparatų, nors galėjo gauti 100 procentų kompensaciją, nepuls į Mokesčių inspekciją ir balandį, kad nusipirktų ir lauktų 60 procentų kompensacijos.
Jų teigimu, reikia palūkėti, kuo viskas baigsis, ir mat jas galas tas kompensacijas.
Jeigu kasos aparatai bus įvesti, tiems, kurie pasiliks prekiauti turguje, nuo gegužės 1 iki gruodžio 10 dienos valstybė kompensuos pusę jų kainos.
Turguje kalbama, kad vieni pirmųjų kasos aparatus nusipirks didžiųjų mėsos perdirbėjų „Samsono“, Ristvos“, „Gurmano“ ir kitų produkcija prekiaujantys smulkieji verslininkai. Pastaruosius esą tai padaryti spaudžia produkcijos tiekėjai, kitaip grasina susirasti kitus prekybos partnerius.
Apie tai paklaustos „Samsono“ gaminiais prekiaujančios moterys tokias kalbas neigė.
Anot su verslo liudijimais dirbančių prekybininkių, jos darys taip, kaip visi – jeigu reikės, pirks kasos aparatus, jei ne – nepirks.
„Galbūt tiems, kurie dirba ne sau, o įmonei, ir apsimokės turėti kasos aparatą. Bet mes juk iš savęs nevogsime“, – samprotavo viena mėsos pardavėja.
Ne vienerius metus mėsa turguje prekiaujantis pusamžis vyras įsitikinęs, kad jam labiau apsimokės važiuoti pas sūnų į Ispaniją apelsinų skinti, nei, įsigijus kasos aparatą, dirbti turguje.
Žuvį parduodančios smulkiosios verslininkės labai nenori kasos aparatų, bet sako nebėgsiančios iš turgaus, jeigu jie bus privalomi.
„Matysim, kas išeina. Jeigu ir duonai nebeužsidirbsim, tada viską mesim ir eisim į Darbo biržą“, – kalbėjo jos.
I. Smalskienė
