Gargždų turgaus pirkėjai norėtų turguje nusipirkti ne tik sodininkų užaugintų daržovių, vaisių, uogų, bet ir raugintų kopūstų, agurkų, marinuotų burokėlių, įvairių konservuotų daržovių.
Norinčiųjų prekiauti perdirbta produkcija yra, tačiau šią prekybą riboja higienos normos, Maisto įstatymas. Jų privalu laikytis ne tik parduotuvėms, bet ir turgavietėms, kadangi svarbiausia nesukelti pavojaus pirkėjo sveikatai.
„Užsukime į turgų. Kaip čia pasakius – turgus kažkaip į turgų nelabai panašus. Dar prisimename, kaip turguje buvo galima matyti gyvą paršiuką ar veršiuką atvestus parduoti. Ir pieno, grietinės, sviesto ar sūrio nusipirkti, aišku, pirma galėdavai paragauti. Juk laisva valia ir skonis bei piniginė skirtingi. Galėjai ir raugintų ar sūdytų agurkų ir kopūstų išsirinkti. Tuo labiau, kad Gargždai yra rajono, tai yra ūkininkų ir sodininkų centras. Šiuo metu viskas ne taip: nei pieno, nei grietinės, nei sūrio negausi. Vadinasi, negalima pardavinėti. Kažkas uždraudė. (O gal tai daroma su išskaičiavimu didžiųjų centrų naudai?). O kuo užkliuvo savo gamybos rauginti ar sūdyti agurkai bei rauginti kopūstai? Antisanitariška? Tai gal reikėtų atsakingoms už sanitariją įstaigoms laikas nuo laiko ateiti ir vietoje paimti produktų mėginį (anksčiau taip ir buvo), o turgaus administracijai pasirūpinti baltomis prijuostėmis ir antrankoviais, juos išnuomojant prekeiviams, norintiems prekiauti maisto produktais. (Ir turgui būtų nauda).
Tiek pastebėjimų, jau nekalbant apie žmonių, taip pat ir prekeivių tarpusavio santykius. Pavydas, pyktis ir neapykanta – patys blogiausi bruožai, o tai puikiai pastebi pirkėjas.
Bausti – ne išeitis. Reikia pagalvoti, ar visos žinybos viską padarė, kad sutvarkytų ir pagerintų privačių prekeivių prekybą. Yra gyventojų, turinčių sodus ir žemės sklypelį prie namų, per daug prisiruošusių konservuotų sodo gėrybių. Jie puikiausiai galėtų perteklių parduoti už savikainą nei išnešti prie šiukšlių konteinerių.
Gali institucijos paprieštarauti, kad pieno produktais prekiauti turguje nėra sąlygų. Tad reikėtų jiems pagalvoti, kad tos sąlygos atsirastų. Manome, kad visi turime pakratyti savo išminties užkaborius, kaip palengvinti ne tik prekeivių, bet ir pirkėjų poreikius.“ (Kalba ir stilius netaisyti – aut. pastaba).
Tokį laišką „Bangos“ redakcijai atsiuntė V. Bertašienė, Edvardas Urbonas, Almina Karžinauskienė, Regina Bartkuvienė, D. V. Buivydienė, Regina Lankšienė, Stasė Jurkienė, Sigita Cirtautienė.
Leidimai – 34 ūkininkams
Susipažinęs su skaitytojų laišku Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas A. Bauža patikino, kad turguje nedraudžiama prekiauti nei paršiukais, nei veršiukais. „Turguje galima įsigyti pieno ir jo produktų, tačiau yra nustatyta tvarka. Pardavėjai turi turėti pažymėjimą tiesioginiam pieno pardavimui, t. y. kartą per metus turi būti patikrintas registruotas ūkis, kas ketvirtį tiriama parduodama produkcija, o jai gaminti įrengta speciali patalpa. Rajone tokius pažymėjimus turi 34 ūkininkai. Visi jie gali pardavinėti pieną turgavietėje. Produkcijai būtina ženklinimo etiketė, kurioje nurodytas ūkio savininkas, produkto pavadinimas ir jo pagaminimo data“, - paaiškino tvarką A. Bauža. Tačiau jei ūkininkas atsiveža parduoti bulvių ar kitų daržovių ir šalia nori prekiauti pienu ar jo produktais, tai jau produktų kaimynystės pažeidimas.
Reikia steigti perdirbimo įmonę
Norintieji prekiauti raugintais kopūstais ar agurkais, pasak A. Baužos, pirmiausia turi kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą su prašymu įteisinti gamybos sąlygas. Jos esančios nesudėtingos. Rajone šiuo metu įregistruotos trys raugyklos.
„Prekiauti konservuotais produktais gali tik perdirbimo įmones įregistravę asmenys. Tačiau šioms įmonėms keliami didesni higienos reikalavimai. Netaisyklingai užkonservavus yra pavojus vartotojui apsinuodyti“, - apie pavojų vartotojų sveikatai sakė A. Bauža.
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko, turguje galima prekiauti visa ūkyje užauginta neperdirbta produkcija: daržovėmis, uogomis, vaisiais. „Tačiau pageidaujantieji prekiauti, pavyzdžiui, kepiniais, dešromis, turi būti įregistravę gamybos įmonę, turėti higienos žinių ir sveikatos pažymėjimus. Prekiauti skerdena galima tik tada, jei gyvulys ar paukštis paskerstas skerdykloje“, - vardijo reikalavimus A. Bauža. Pasak jo, mūsų rajone niekas nėra pareiškęs noro įregistruoti paukščių skerdyklą. Artimiausios – Kretingos ir Šilutės rajonuose. Kretingalėje veikia V. Urbono kiaulių, galvijų skerdykla, atitinkanti europinius standartus. „Mes, kaip tarnyba, verslo neorganizuojame. Pageidaujantieji prekiauti perdirbta produkcija turėtų kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Mes suteiksime reikalingą informaciją“, - žadėjo tarnybos viršininkas A. Bauža.
Atbaido brangūs tyrimai
„Gargždų turguje nedraudžiama prekiauti pienu ir jo produktais. Kiekvieną šeštadienį mėsos paviljone jais prekiauja trys prekiautojai, turintys leidimus. Naminio pieno ir jo produktų mėgėjai gali įsigyti ir grietinės, ir sviesto, ir varškės, ir varškės sūrio. UAB „Gargždų turgus“ žiemos sezono metu lauko sąlygomis (po stogu, be šaldymo įrenginių) įsipareigoja suteikti prekybos vietą visiems, kurie nori prekiauti žaliu pienu. Tačiau norintieji prekiauti pienu ir jo produktais turi pateikti pažymą apie pieno ir jo produktų tyrimus, kuriuos reikia atlikti kas ketvirtį. Kadangi vien pieno tyrimas kainuoja apie 80 Lt, tiems, kurie parduoda labai nedaug pieno, tirti yra brangu. Taip pat pieno pardavėjas turi pateikti savo sveikatos pažymą ir pažymą apie minimalias higienos žinias. Viskas kainuoja, todėl pieno ir jo produktų pardavėjų nėra daug, o žiemą dar mažiau, nes karvės užtrūksta. Beje, visi prekiautojai gali gauti prijuostes ir antrankovius. Tereikia tik kreiptis į turgaus kontrolierę. Baigus prekiauti juos reikia grąžinti“, - paaiškino UAB „Gargždų turgus“ direktorė Danutė Jonikaitė
Tikrinimai išgąsdina prekeivius
Gargždų turguje Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai nuolat tikrina prekiautojus maisto produktais. Kartais patikrinimuose dalyvauja ir muitinės pareigūnai. Vienas toks patikrinimas praėjusį rudenį ne juokais išgąsdinęs garbaus amžiaus moteris. Pamačiusios ginkluotus pareigūnus kai kurios prekiautojos net ėmusios bėgti.
Per patikrinimus nustatoma, kad ne visi prekiautojai pienu turi reikalingas pažymas, nubaudžiamas vienas kitas prekiautojas draudžiamais prekiauti produktais.
Vieno tikrinimo metu paaiškėjo, kad prekiautojas, atvežęs parduoti keliasdešimt litrų pieno, pateikė reikalingas pažymas, tačiau neturi karvių. Pasirodo, kad nei jo, nei su juo gyvenančio asmens vardu nesanti registruota nė viena karvė. Tą patį patvirtinę ir kaimynai. Matyt, jis perpardavinėjęs iš kažkur supirktą 5-6 karvių pieną. Prekiauti turguje jam nebuvę leista. Tokio pieno kokybė tikrai kelia abejonių. Beje, turgaus administracija nesanti sulaukusi pirkėjų skundų dėl turguje įsigytų maisto produktų prastos kokybės.
Drausmina ne išskaičiavimas
„Kuo leidžiama ir kuo draudžiama prekiauti, nustatome ne mes, UAB „Gargždų turgus“ administracija. Vadovaujamasi Maisto įstatymu ir higienos normomis. Beje, turgaus administracija nevaiko prekiautojų ir neturi galimybės sekti kiekvieną, kuo jis prekiauja. Laiško autorių nuomonė, kad draudimai susiję su „išskaičiavimu didžiųjų centrų naudai“ tik šypseną kelia“, - kalbėjo D. Jonikaitė.
Turgaus direktorė informavo, jog paršiukų pasiūlos nebesą apie du mėnesius. Matyt, toks metas, kad nėra paršiukų arba juos veža į Kretingos, Švėkšnos turgus, kur daugiau pirkėjų. „Nepamenu, kad Gargždų turguje būtų buvę veršiukų. Arba juos veža į specializuotus turgus, arba parduoda iš namų. Kažin ar Gargžduose kas ir pirktų?“ - svarstė D. Jonikaitė.
Laima ŠVEISTRYTĖ
