Smulkieji verslininkai kategoriškai prieštarauja tokiam projektui ir ieško užtarimo Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje.
Sostinės Justiniškių turguje rūbais prekiaujanti Elena prekes siūlo net ir pirmadienį, kai dauguma prekeivių poilsiauja. Dėl karantino ribojimų moteris į šalia esantį paviljoną pirkėjų įsileisti iki šiol negali, tad prekes jau antrą mėnesį neša į lauką ir taip mėgina pritraukti pirkėjus. Tačiau prekyba vis tiek vangi, per dieną pavyksta parduoti vos po vieną kitą prekę.
„Paima namo, jei netinka, atneša pakeisti, matuotis nelabai išeina. Viduje negalima, tik lauke galima prekiauti, tik po trupučiuką žmonės ateina, kažką perka. Bet labai prastai. Žmonės bijo, pinigų neturi, sunkiai, sunkiai“, – sako prekeivė Elena.
Turgaus prekeiviai piktinasi vyriausybės sprendimais, kai prekybos centruose jau antrą savaitę dirba visos parduotuvės, tačiau turgavietėse ne maisto paviljonuose prekyba iki šiol draudžiama.
„Šito socialinio neteisingumo visi yra prisivalgę. Kodėl Lietuvoje negalime kitaip padaryti? Nesuprantame, kodėl yra toks nusistatymas. Paskutinio vyriausybės posėdžio metu ministras Dulkys įvardino, lyg yra kažkokie anachronizmai, turgus nesukontroliuojama erdvė. Anaiptol, kviečiame apsilankyti į bet kurį turgų“, – pasakoja asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ vadovas Vytenis Butkevičius.
„Po šitiek laiko neatsidarys 30 proc. prekeivių, kurie turėtų ir buvo sukūrę savo įmones, verslus. Jie yra baisiai įsiskolinę turgaviečių administracijai už nuomą ir kitus dalykus“, – teigia Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė.
Per karantiną nebankrutavę turgaus prekeiviai viliasi bent kitą savaitę atnaujinti prekybą ir vidaus paviljonuose, vyriausybė tokią prekybą leisti yra pažadėjusi nuo gegužės 3 dienos.
Pyksta dėl noro drausti mokėti grynaisiais
Tiesa, prekybos atnaujinimo viltis prekeiviams temdo Seime svarstomi projektai uždrausti atlyginimus mokėti grynaisiais pinigais. Prie atsiskaitymų grynaisiais pinigais pripratę smulkieji verslininkai, turgaviečių valdytojai ir prekeiviai skundžiasi, kad sumažėjus grynųjų pinigų apyvartoms, sumažės pajamos ir padidės išlaidos.
„Mažos parduotuvės antkainius turi nedidelius. 2,5 proc. yra banko marža, tiek pardavus prekę gauna bankas. Koks turi būti antkainis, kad jis neprarastų konkurencingumo, kad pas jį pirktų, o ne dideliame prekybos centre? Mes kategoriškai nepritariam nuostatai dėl grynųjų pinigų“, – kalbėjo Z. Sarokienė.
„Su šešėliu tai nieko bendra neturi. Kas mokėjo, tie mokėjo neoficialiai. Oficialioji dalis išeina per banką be kliūčių. Padidins bankų pajamas, smulkaus verslo sąnaudas, sudarys kliūtis mažuose miesteliuose vykdyti verslą“, – sako Buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė Daiva Čibirienė.
„Valstybėje turi būti gryni ir negryni. Kaip kam patogiau. Jei aš dirbu prie staklių ir man nukerta pirštus, gyvenime kompiuteriu ir išmaniu telefonu gyvenime nesinaudosiu. Man vienintelis būdas bus pasikabinti ant riešo krepšelį pinigais ir tokiu būdu nusipirkti maisto“, – pasakoja V. Butkevičius.
Smulkieji verslininkai ieško užtarimo Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje. Išklausę priekaištus dėl grynųjų pinigų ribojimo planų, Ekonomikos ir inovacijų ministrės valdininkai žada į juos atsižvelgti ir inicijuoti diskusiją vyriausybėje.
„Nesinorėtų, kad sprendimas būtų kaip dūmų uždanga. Imituojame problemos sprendimą, bet realiai jos neišsprendėme. Turime abejonių, diskutuojame, kiek draudimas atsiskaitymų grynaisiais draudimas padėtų problemą spręsti. Nesinorėtų turėti praktikoje neveikiantį draudimą, formalų, kurį būtų bandoma apeiti“, – teigia ministrės patarėja Ieva Valeškaitė.
Tuo metu atlyginimų grynaisiais pinigais uždraudimo siekiantis Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas tvirtina toliau sieksiąs, kad šis projektas būtų kuo greičiau priimtas.
„Kuomet yra atsiskaitymas grynais už atlyginimą pagal darbo santykius, ten yra daug vietos šešėliui. Reikėtų užtikrinti, kad šešėlio mažėtų“, – kalbėjo Seimo komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Majauskas sutinka nebent svarstyti kompensacijas smulkiems verslininkams už naujus skaitmeninių atsiskaitymų aparatus. O priekaištus dėl bankomatų trūkumo ar per didelių bankų paslaugų įkainių peradresuoja Lietuvos bankui ir Konkurencijos tarybai.
