Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
Skandalai šeimose pasiekė grėsmingą ribą – į globos namus nebetelpa nuo tėvų nukentėję vaikai.
Pastarųjų savaičių spaudos puslapiai, policijos suvestinės mirgėte mirga pranešimais apie tėvų sumuštus, gąsdinamus ir skriaudžiamus vaikus. Štai keli pastarosiomis dienomis šalyje užfiksuoti įvykiai: Šiauliuose girta motina sumušė vienų ir trejų metukų sūnus, Prienų rajone sumušti keturi vienos šeimos vaikai, Mažeikiuose nuo motinos rankos nukentėjo vienuolikmetis, Vilniuje tėvas daužė metukų sūnų – mažyliui nustatyti galvos ir veido sumušimai... Ir tai dar, deja, ne viskas.
Veža iš namų
Ne kitokia padėtis ir Panevėžio krašte. Trečiadienio naktį į policiją pagalbos kreipėsi 42 metų panevėžietė. Neblaivus moters sutuoktinis namuose kėlė skandalą, apie 23 valandą grasino nužudyti ją ir vaikus.
Policija įtariamąjį sulaikė, paėmė savigynai išduotą pistoletą. Kitos šeimos galva, 38 metų Panevėžio rajono gyventojas, taip pat sėjo namuose nerimą ir baimę, necenzūriniais žodžiais užgauliojo dvi savo mažametes dukras.
Antradienį apie 17 valandą 50-metis kupiškėnas namuose vartojo smurtą prieš vienuolikmetį sūnų. Berniukas paguldytas į ligoninę. Įtariamam tėvui nustatytas sunkus girtumo laipsnis, jis sulaikytas.
Panevėžio miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Audronė Grainienė sako, kad išaiškėję vaikų sumušimai tik ledkalnio viršūnė, problemų vaikus auginančiose šeimose susikaupė daugybė ir jos vis labiau matomos.
Vasaris Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams buvo ypatingas – daugybę kartų, kaip retai kurį mėnesį, vos ne kasdien teko važiuoti į šeimas ir gelbėti vaikus nuo smurtaujančių, girtaujančių tėvų. Vaikai neretai ilgam paliekami vieni.
Dauguma šių įvykių nepasiekė policijos, neiškilo į viešumą, nes vaikai, laimei, smurto nebuvo patyrę, jie nepaimti iš namų. Tačiau išvežti vaikus, pasak A. Grainienės, tenka vis dažniau.
Jei padėtis nesikeis, atrodo, greitai nebebus kur apgyvendinti iš namų paimtų vaikų, laikiną prieglobstį suteikiantis Vaikų globos skyrius jau perpildytas.
Lauke nepaliks
Panevėžio socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja Aida Žygelienė sako, kad šiuo metu 14 vietų turinčiame Vaikų globos skyriuje tenka glaustis 21 iš tėvų namų atvežtam vaikui. Tačiau jeigu reikės, ir kitiems vaikams neteks likti už durų.
„Ieškosime galimybių visus sutalpinti“, – sako A. Žygelienė, apgailestaudama, kad toks susigrūdimas nepatogus nei vaikams, nei darbuotojams.
Dieną dauguma globotinių būna vaikų darželiuose ar mokyklose, o vakare, kai grįžta, erdvės mažoka, darbuotojai vos spėja visais pasirūpinti.
Specialistai stebisi, kad vienu metu plūstelėjo tokia didelė skandalų šeimose banga, ypač vasario pabaigoje.
„Kodėl taip nutiko, sunku spėlioti. Atrodo, ir atlyginimai, ir pašalpos jau sumokėtos ir išleistos, bet štai netikėtai vėl prasideda girtuokliavimas – ir vaikams nebelieka vietos namuose. Prognozuoti situacijos taip pat negalima, nors, regis, į gera ji greitai nesikeis“, – mano direktoriaus pavaduotoja A. Žygelienė.
Nebejaučia savo vertės
Socialinės psichologijos mokslus baigusios A. Žygelienės nuomone, šiandienės situacijos priežasčių reikia ieškoti ne tik kiekvienoje konkrečioje šeimoje, tokia situacija susiklostė ir dėl bendros šalies ekonominės sistemos. Šeimas krizė ištiko ne tik Panevėžyje – visoje šalyje.
„Žmonių gyvenimas juk negerėja... Kuo blogesnė materialinė padėtis, tuo piktesni, liūdnesni visi darosi, tuo dažnesniu palydovu tampa butelis. Dauguma žmonių jau nebeturi savivertės, nebejaučia savo vertės. O kai taip atsitinka, prasideda melas, tad sužinoti tikrųjų nesėkmių priežasčių nepavyksta. Bandyti padėti nežinant tiesos būna sunku. Konfliktai tęsiasi, užburtas ratas sukasi, o kenčia silpniausieji – vaikai“, – tikina buvusi ilgametė laikinųjų vaikų globos namų vadovė.
Iš tėvų namų paimti, į laikinos globos namus patekę vaikai – labai skirtingi, jų elgesys priklauso nuo atmosferos šeimoje. „Jeigu mama, nors ir gerianti, vaikus myli, išsiblaiviusi jais rūpinasi – vaikai nesiskirs nuo normaliose šeimose augančiųjų. Tačiau jeigu girtaujantys tėvai vaikų dar ir nemyli, juos uja, skriaudžia, nesvarbu, girti ar blaivūs būdami, tie vaikai jau kitokie – nuliūdę, užguiti“, – A. Žygelienė atkreipia dėmesį, kad tokių vaikų nemažėja.
Kol remontas
Tėvų nuopolį dėl šalies ekonomikos mato ir Moterų krizių centro įkūrėja, agentūros „SOS vaikai“ vadovė Marytė Zabulionienė.
„Ne kartą teko susidurti su situacija, kai šeima pykosi, nesugyveno, bet kai atsirado stabilios pajamos, nesutarimai baigėsi, šeimos santykiai tapo darnūs. Žinoma, nekalbant apie tuos atvejus, kai alkoholis aptemdo protą, tada sunkiau ieškoti išeities. Vis dažniau matyti, kad smurtautojai nepaiso įstatymų, nebijo atsakomybės, nenumato nei pasekmių. Girtavimas, materialinės nesėkmės, pyktis ir susikaupusi tulžis liejama ant po ranka pasipainiojusių vaikų“, – sako M. Zabulionienė.
Šiuo metu Šeimos namuose, kur įsikūręs Moterų krizių centras ir kur glaudėsi šimtai iš namų išguitų ar pabėgusių moterų su vaikais, atliekamas kapitalinis remontas. Tad čia net trumpam prisiglausti šeimos negali.
M. Zabulionienė žino, kokia šiuo metu situacija šalyje. Jai dažnai skambina moterys, teiraujasi, ar negalėtų apsigyventi Šeimos namuose, nes nebegali tverti girtaujančio sutuoktinio ar sugyventinio išpuolių. Kitų namų, kuriuose galėtų apsigyventi moterys su vaikais, Panevėžyje nėra, todėl remonto pabaigos laukiama nekantriai.
Dabar, jeigu prispaustų bėda, moteris galėtų prašytis prieglobsčio vadinamuosiuose nakvynės namuose, Socialinės globos skyriuje, o vaikus galėtų glausti Vaikų globos skyrius, tačiau tokiam žingsniui nesiryžtama..
Vakar į Šeimos namus vėl skambino moteris, teiravosi, ar galėtų palikusi smurtaujantį vyrą su vaikais prisiglausti Moterų krizių centre. „Tokie pareiškimai skatina rūpintis, kad remontas kuo greičiau būtų baigtas ir atsirastų galimybė padėti skriaudžiamiems žmonėms“, – sako M. Zabulionienė.
Praneša kaimynai
Apie namuose triukšmaujančius tėvus policijai, Vaiko teisių apsaugos skyriui dažniausiai praneša vaikų verksmą girdintys kaimynai, bendrijų pirmininkai, giminaičiai, apie skriaudžiamus vaikus sužinoma iš mokyklų, vaikų darželių.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja A. Grainienė teigia, kad ne kiekvienu atveju stengiamasi vaikus išvežti iš namų. Jeigu matyti, kad smurtauta nebuvo, ieškoma galimybių surasti artimą šeimą – senelių, giminaičių, kurie galėtų pasirūpinti vaikais.
Bet jeigu tėvai nesusitvarko per 3–4 dienas, vaikams tenka važiuoti į laikinos globos namus.
Laikinos globos namuose – Vaikų globos skyriuje daugiausia mažamečių ar vos į paauglystės metus įžengusių vaikų.
„Vyresni vaikai, nuolat matydami alkoholį, įvairias kompanijas, konfliktus, patys linkę bėgti iš namų, valkatauti“, – pasakoja skyriaus vedėja.
Kai iš girtaujančios šeimos paimami vaikai, apie tai pranešama ir kitoms tarnyboms. Informacijai pasiekus socialines išmokas mokančias įstaigas, vaikams skirti pinigai šeimai nebemokami.
