„Tulpinių“ laikus menančių ėriškiečių pranašystės, kad į Dubulių tvenkinio pakrantėje stūksančią buvusią kriminalinio pasaulio šulų vilą vargu ar kas išdrįs įkelti koją, nepasitvirtino. Šiurpulį keliančią sodybą Panevėžio valstybinei mokesčių inspekcijai pavyko parduoti šeštą kartą paskelbtame aukcione už perpus mažesnę kainą nei kainavo jos apsauga. Kam atiteko vila?
Šeštas kartas lemtingas
„Tulpinių“ laikus menančių ėriškiečių pranašystės, kad į Dubulių tvenkinio pakrantėje stūksančią buvusią kriminalinio pasaulio šulų vilą vargu ar kas išdrįs įkelti koją, nepasitvirtino. Šiurpulį keliančią sodybą Panevėžio valstybinei mokesčių inspekcijai pavyko parduoti šeštą kartą paskelbus aukcioną.
Itin vaizdingoje vietoje, netoli asfaltuoto kelio į Ėriškius esantį apie 250 kv. m namą ir daugiau nei hektaro sklypą prie jo pirkėjas įsigijo už mažiau nei 60 tūkst. Lt. Kas naujasis žiauriais pasakojimais apipintos sodybos šeimininkas, VMI neįvardija.
Kainą sumažino perpus
„Tulpinių“ dvaru pramintą sodybą Panevėžio VMI pardavinėjo nuo praėjusių metų rugsėjo. Tuo metu turto vertintojų nustatyta pradinė pardavimo kaina siekė 93 700 Lt.
Nors susidomėjimas parduodamu turtu buvo didžiulis, tačiau neatsirado sutinkančiųjų tiek mokėti už buvusią nusikaltėlių priebėgą.
Pirmasis aukcionas neįvyko, nes neužsiregistravo nė vienas pirkėjas. Pradinė pardavimo kaina buvo sumažinta kone perpus – iki 55 725 Lt, paskui dar buvo skelbti keturi aukcionai, bet jie taip pat neįvyko nesulaukus pirkėjų. Nors net niekuo neypatingas nedidelis namelis Ėriškiuose kainuoja brangiau, už tokią kainą „tulpiniams“ kadaise priklausiusios valdos ilgą laiką pirkėjų nesulaukė.
Ėriškių bendruomenės pirmininkė Birutė Grabauskienė pasakojo, kad vietiniai, sekdami naujienas apie Panevėžio VMI bandymus parduoti sodybą, tik gūžčiojo pečiais.
„Kas gali pirkti sodybą, kur tokie siaubingi dalykai dėjosi. Nežinia, kiek kraujo joje pralieta“, – vietinių kalbas pamena pirmininkė.
Tokią pat pradinę kainą Panevėžio VMI paskelbė ir vakar vykusiame jau šeštajame aukcione. Šį kartą vienas iš dviejų jame dalyvavusių pirkėjų aplinkiniams šiurpą keliančią sodybą įsigijo už 57 983 Lt.
Pinigus į sąskaitą pirkėjas privalo sumokėti per penkias dienas. Panevėžio VMI teigia, kad vilą įsigijo fizinis asmuo.
Partijos funkcionierius keitė nusikaltėliai
Liūdnai pagarsėjusi sodyba sovietmečiu pastatyta kaip kolūkio poilsiavietė partijos grietinėlei priimti. 1990-aisiais už investicinius čekius ją nupirko vienas iš tuomečių Ėriškių žemės ūkio bendrovės vadovų, o jau po trejų metų sodybą perpirko panevėžietis Stanislovas Raišelis.
Jo sūnus Sigitas minimas kaip vienas iš „tulpinių“ nusikalstamos grupuotės lyderių.
Bene gražiausią vietą netoli Panevėžio vasarvietei pasirinkę nusikaltėliai vilai įsirengti pinigų netaupė. Didžiulė teritorija buvo apjuosta kone 2 metrų aukščio betonine tvora, pagal to meto madą suremontuotas dviaukštis medinis namas, pastatyta pirtis. Naujieji šeimininkai netgi nukasė dalį pakrantės šlaito ir, privežę smėlio, įrengė paplūdimį, pastatė čiuožynę į vandenį.
Vietiniai sodybą lenkė iš tolo. Dubulių tvenkinio vengė net žvejai. Mat užklydusiajam į nusikaltėlių vilą galėjo baigtis itin liūdnai – įėjimą į ją bokštelyje akylai saugojo ginkluoti sargai.
Pasakojama, kad net valtele pernelyg priartėjusiuosius prie sodybos pasitikdavo kulkos.
Kai 2000-ųjų liepą pakeliui iš Vilniaus į namus paslaptingai dingo Mažeikių verslininkas Gediminas Kiesus su sūnumi ir vairuotoju, pareigūnai pradėjo lipti „tulpiniams“ ant kulnų, ėmė aiškėti ir sodybos kraupios paslaptys.
Nužudytų mažeikiškių kūnai 2001-ųjų lapkritį be galvų buvo rasti užkasti miškelyje už kelių kilometrų nuo „tulpinių“ dvaro.
Dar po metų iš Dubulių tvenkinio buvo ištraukta metalinė statinė su buvusio „tulpinių“ lyderio, gaujos pasitikėjimą praradusio ir nužudyto Sauliaus Janonio palaikais, tais pačiais metais aptiktas į statinę įgrūstas panevėžiečio Vaido Kavaliausko kūnas.
Užkrovė Savivaldybei
Kai už kraupius nusikaltimus „tulpinių“ šulai sėdo už grotų, S. Raišelis atsisakė bet kokių pretenzijų į sodybą. Vyras tikino, kad vila tik pirkta jo vardu.
Teisėsaugininkų teigimu, Ėriškių kolūkio pirtis buvo įsigyta už iki gyvos galvos kalėti nuteistų „tulpinių“ vadeivų Algimanto Vertelkos ir Virginijaus Baltušio pinigus.
„Tulpiniams“ atsidūrus teisėsaugos rankose, 2002-aisiais dvarą saugoti Panevėžio apygardos prokuratūra įpareigojo rajono Savivaldybę. Jos administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys pasakojo dar bandęs išvengti tokios prievolės, tačiau sulaukė prokurorų perspėjimo užsitraukti baudą.
Pasak V. Žiurlio, neturėjusiai kur trauktis Savivaldybei teko įdarbinti sargą specialiai šiai sodybai prižiūrėti.
„Išsisukome su vienu, nors reikėjo bent tris įdarbinti, kad ištisą parą būtų, kas ją prižiūri“, – teigė direktorius.
2010-aisiais Savivaldybės taryba nusprendė apsaugą nutraukti.
Reikalaus kompensacijos
V. Žiurlio teigimu, vien sargo atlyginimui ir mokesčiams „Sodrai“ per aštuonerius metus Savivaldybė iš savo biudžeto paklojo 100 tūkst. litų.
Pasak direktoriaus, iš tiesų nusikaltėlių dvaro apsauga rajono iždui atsiėjo gerokai daugiau, mat ne kartą teko važiuoti tvarkyti vandalų nuniokoto pastato. Nuo 2002-ųjų „tulpinių“ dvaras plėštas net 11-a kartų.
Naujieną, kad gerą dešimtmetį be šeimininko stūksanti, valkatų ir chuliganų orgijų vieta virtusi sodyba pagaliau nupirkta, Savivaldybės vadovai sutiko džiugiai.
Pasak V. Žiurlio, dabar Savivaldybė imsis žygių, kad jai būtų kompensuotos išlaidos.
Kadangi sodyba parduota perpus pigiau nei Savivaldybei kainavo jos apsauga, rajono iždui nuostoliai neišvengiami.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
