Šį šeštadienį, liepos 11 d., 18 val., koncertų ciklas „Muzikos valanda Vilniaus Universiteto šv. Jonų bažnyčioje“ klausytojus pakvies į unikalų koncertą, kuriame skambės egzotiškos, pusantro tūkstančio metų senumo armėniškos giesmės, vargonų ir fleitos muzika. Koncertuos Justina Arutiunian, armėniškas vokalas, Jūratė Landsbergytė, vargonai ir žymus vokiečių fleitininkas Johannes Hustedt.
Klausytojai išgirs V-XII a. senąsias armėniškas giesmes ir liaudies dainas, o taip pat J.S.Bacho, J.Gaidelio ir O.Narbutaitės kūrinius.
Kaip pasakojo J.Landsbergytė, šio vakaro muzika ateina is pačių senosios krikščionybės gelmių. „Armėnija oficialiai laikoma pirmąja krikščioniška valstybe pasaulyje, apsikrikštijusia 301 m. po Kristaus, karaliaus Tiridato III valia, net 36 metais anksčiau negu apsikrištijo Romos Imperatorius Konstantinas Didysis. Todėl jos išlikusios bažnytinės giesmės – labai senos, siekiančios IV-V amžių,“ – mintimis apie senąją Armėniją dalinosi atlikėja.
Pasak J.Arutiunian, šių dienų mokslininkai sutaria, kad senosios Armėnijos giesmės galėjo turėti didžiulę įtaką ir vėlesnių laikų Grigališkojo choralo giedojimo tradicijai.
„Armėnų giesmės buvo užrašytos taip vadinama unikalia Khaz notacija ir remiasi aštuoniomis dermėmis. Kai kurios giesmės yra kildinamos net iš laikų, kai dar nebuvo krikščionybės. Kitos yra truputėlį „vėlesnės“, kaip šio koncerto programoje skambėsiantys Šv. Mesropo Maštoco, IV-V a. vyskupo, armėnų abėcėlės sukūrėjo, šarakanai (armėnų muzikinis žanras),“ – apie Lietuvoje nedaug kam žinomą, nepaprasto grožio egzotišką muzikinę tradiciją pasakojo J.Arutiunian.
Anot J.Landsbergytės, koncerte taip pat skambės ir Armėnijos liaudies dainos, pasakojančios apie Tėvynės meilę ir ilgesį. „Iš tokių dainų visų pirma reikia paminėti „Krunk“ (gervė) bei Kilikiją (senasis Armėnijos pavadinimas), kuri užbaigs vakaro programą. Visa tai ypač daug bendro turi ir su tūkstantmetį švenčiančia Lietuva, nes armėnai, kaip ir kitos mažosios tautos, likimo buvo išblaškyti po visą pasaulį,“ – apie panašią Armėnijos ir Lietuvos istoriją pasakojo vargonininkė.
„Lietuvą čia atstovaus į JAV emigravęs ir ten miręs „namų ilgesio dainiumi“ vadinamas kompozitorius Julius Gaidelis, kurio šimtmetį kaip tik švenčiame. Koncerte skambės jo „Vakaro meditacija“ vargonams,“ – sakė atlikėja.
Šis koncertas yra renginių ciklo, skirto paminėti Tarptautinius vargonų metus (2008-2009), dalis.
Keletas faktų apie atlikėjus
J.Arutiunian (mecosopranas) baigė Lietuvos muzikos akademijos vargonų specialybę, mokosi vokalo pas Z.Knyžnikovą. Koncertuoja kartu su multiinstrumentalistu Sauliumi Petreikiu, vargonininke J.Lansbergyte ir kt. Kaip vokalistė dalyvauja įvairiuose renginiuose, festivaliuose. Dainuoja sakralinę, klasikinę, akustinę, world music, armėnų folklorą ir kitų žanrų muziką.
J.Landsbergytė yra viena aktyviausių šiandienos Lietuvos vargonininkių. Vargonus ir muzikologiją studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prof. L.Digrio ir J.Čiurlionytės klasėse. 1989 m. tapo Kijevo vargonininkų konkurso laureate. Vargonininkės koncertinė veikla driekiasi per daugelį Europos šalių ir JAV. Kaip solistė ir kamerinių ansamblių sudėtyje ji atliko daugybę premjerų, padarė radijo ir CD įrašų. Svarbią vietą atlikėjos repertuare užima modernioji lietuvių vargoninė muzika.
Fleitininkas J.Hustedt (Vokietija) studijavo Brėmene ir Karlsruhėje pas R.Greiss-Armin. Jo plati tarptautinė solisto ir kamerinio muzikanto karjera atnešė jam pasaulinį pripažinimą. Gausiuose radijo, TV, CD įrašuose bei premjerose J.Hustedt dažnai peržengia ribas tarp interpretacijos ir improvizacijos. Nuo 1990 jis dėsto Karlsruhės aukštojoje muzikos mokykloje ir yra dažnai kviečiamas dėstyti visoje eilėje aukštųjų muzikos mokyklų visame pasaulyje.
