Lietuvos tūkstantmečio minėjimo kultūrinė programa nebuvo įgyvendinta koordinuotai, kryptingai ir rezultatyviai, nors šiai programai iš viso buvo skirta daugiau kaip 515 mln. Lt.
Lietuvos tūkstantmečio minėjimo kultūrinės programos vykdymą įvertinusi Valstybės kontrolė teigia, kad prielaidų šiai programai tinkamai įvykdyti nesudarė dabartinis kultūros politikos reglamentavimas.
Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė sako, kad kultūros politikos kūrimas iki šiol neatskirtas nuo politikos vykdymo, todėl neefektyviai koordinuojama kultūros įstaigų veikla, stokojama kontrolės, atskaitomybės ir viešumo, o tai trukdo sklandžiai ir kryptingai siekti kultūros politikos tikslų, sudaro sąlygas neracionaliam ir neteisėtam lėšų naudojimui.
"Valstybiniai auditoriai jau anksčiau ne kartą nurodė kultūros projektus finansuojančių ir įgyvendinančių įstaigų klaidas ir pažeidimus, tačiau daugelis problemų iki šiol liko neišspręstos", - pabrėžia G. Švedienė.
Audito ataskaitoje nurodoma, kad nebuvo reglamentuota visų Lietuvos tūkstantmečio programą vykdančių institucijų veikla ir atskaitomybė, nenumatytas dešimčių programos vykdytojų valdymo mechanizmas. Programos koordinavimo funkcija buvo priskirta 1997 m. įsteigtai Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijai, kuri pagal administracinę struktūrą ir jai suteiktus įgaliojimus buvo nepajėgi koordinuoti tokio masto programos vykdymo. Vyriausybei nebuvo pateikta išsami ataskaita apie programos įgyvendinimą, panaudotas lėšas ir finansavimo šaltinius.
Iš viso šiai programai buvo skirta daugiau kaip 515 mln. Lt, iš 24 programos priemonių buvo įgyvendintos tik septynios.
Lietuvos tūkstantmečio programos sudėtinė dalis - Nacionalinė programa "Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" (VEKS), pasak kontrolierių, buvo rengiama neturint aiškios strategijos, o jos administravimas, įgyvendinimas ir finansavimas buvo vykdomi neracionaliai. 2006 m. įsteigta viešoji įstaiga VEKS turėjo pagal kompetenciją įgyvendinti VEKS kultūrinę programą ir koordinuoti jos vykdymą, tačiau šios viešosios įstaigos veikla ir atsakomybė nebuvo aiškiai apibrėžta.
VEKS realiai atliko tik tarpininko funkciją tarp Kultūros ministerijos ir projektų paraiškų teikėjų. Lėšos programai vykdyti buvo skirstomos nepakankamai reglamentavus skyrimo procedūras, todėl jos buvo panaudotos neekonomiškai, nerezultatyviai ir pažeidžiant teisės aktus.
Pavyzdžiui, Kultūros ministerija 900 tūkst. Lt skyrė projektams, kurie neatitiko numatytų tikslų ir techninės užduoties, 161 tūkst. Lt skyrė nenurodydama asignavimų paskirties, o 400 tūkst. Lt - pagal nekonkrečią sąmatą. Projektų vykdytojai Kultūros ministerijai iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos nepateikė dokumentų, pateisinančių 9,6 mln. Lt faktines išlaidas, teigiama Valstybės kontrolės išvadose.
Valstybiniai auditoriai pateikė ilgą sąrašą klaidų ir pažeidimų, kurie padaryti rekonstruojant Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenos įrangą. Teatro vadovai pakeitė viešųjų pirkimų konkursą laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainą ir už įrangą sumokėjo 62 tūkst. Lt daugiau, negu nurodyta pardavėjo pasiūlyme.
Sudarydamas sutartį teatras padarė esminius preliminarios sutarties sąlygų pakeitimus ir vieną scenos įrangą pakeitė kita, už kurią sumokėjo daugiau nei 2 mln. Lt. Teatras, nesilaikydamas Viešųjų pirkimų įstatymo, papildomai nupirko darbų ir įrangos už beveik 13 mln. Lt.
Be to, iš valstybės biudžeto lėšų pagal sutartis papildomai už 7,6 mln. Lt pirko preliminarioje sutartyje nenumatytų darbų ir įrangos, kuriuos buvo galima numatyti rengiant aprašomąjį dokumentą, todėl yra rizika, kad gali pritrūkti lėšų projektui užbaigti ir gali būti didinama jo kaina. Teatras daugiau kaip 1 mln. Lt panaudojo atsiskaitymams už darbus ir įsigytą įrangą, kurie apskritai nesusiję su scenos įrangos rekonstravimo projektavimo ir įrengimo darbais, todėl, auditorių nuomone, lėšos buvo panaudotos ne pagal paskirtį. Apie Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre nustatytus pažeidimus Valstybės kontrolė informavo Generalinę prokuratūrą.
Vyriausybei ir Kultūros ministerijai pateiktose rekomendacijose pasiūlyti konkretūs kultūros projektų finansavimo tvarkos sugriežtinimo būdai. Siūloma nustatyti, kad tarpinstitucinėse programose būtų tvirtinami tik tiesiogiai su programų tikslais ir siekiamais rezultatais susiję investiciniai projektai, o koordinuojanti institucija privalomai tvirtintų programos stebėsenos, atskaitomybės ir informavimo apie jos vykdymą tvarkos aprašą bei teiktų Vyriausybei išsamią ataskaitą apie šios programos įgyvendinimą.
