Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovė Ligita Girskienė Seime registravo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo norima mažesnes pajamas uždirbantiems ir savivaldybei priklausantį būstą nuomojantiems asmenims nusipirkti gyvenamąją vietą išperkamosios nuomos būdu.
Tiesa, asmenys nuomojamame būste turėtų išgyventi daugiau kaip 5 metus.
„Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės būstą besinuomojantys asmenys dažnai gauna mažas pajamas ir susiduria su finansiniais sunkumais, jiems yra sudėtinga sutaupyti sumą, reikalingą nuomojamam savivaldybės būstui nusipirkti ir už jį sumokėti visą sumą iš karto.
Siekiant palengvinti ilgalaikiams socialinio būsto nuomininkams galimybes įsigyti nuomotą būstą į kurį dažnu atveju yra investuotos ir tam tikros lėšos, siūloma savivaldybėms suteikti galimybę parduoti tokį būstą išperkamosios nuomos būdu“, – sako įstatymo projekto autorė.
Pasak L. Girskienės, iki šiol nėra numatyta, kad nuomininkai, kurie daugiau kaip 5 metus nuomojasi būstą iš savivaldybės, galėtų jį nusipirkti išperkamosios nuomos būdu, tačiau jei įstatymo pakeitimai būtų priimti, tai papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nepareikalautų.
Siūlymui žeria kritiką ir įžvelgia problemų
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento patarėja Jolita Gumaniukienė atkreipė dėmesį, kad jeigu tai nėra socialinis būstas, išsipirkti savivaldybei priklausantį turtą galima ir dabar, tačiau tam būtina sumokėti visą sumą iš anksto arba skolintis iš kredito įstaigų, t.y. kreiptis į bankus dėl galimybės gauti paskolą būstui įsigyti.
„Suprantama, kad tie žmonės, buvę socialinio būsto gyventojai, dažnai darbingo amžiaus, ne visi gali gauti tas paskolas, nes kredito įstaigos ne visos sutinka suteikti tokią galimybę.
Tie, kurie gali pasinaudoti paskola, jokių problemų nekyla, jie gali išsimokėti dabar, tik pinigai yra mokami ne savivaldybei, o kredito įstaigai.
Šiuo projektu, kaip aš suprantu, bandoma padaryti galimybę išsimokėti savivaldybei, tad šiam siūlymui nepritariame“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak J. Gumaniukienės, jei Vyriausybė nustatytų tvarką, kad gyventojai turėtų išsimokėti už įsigytą būstą ne kredito įstaigai, bet savivaldybei, tokiu atveju kiltų didelių nepatogumų.
„Savivaldybės administracijai čia būtų baisi, papildoma našta, kuri vėl būtų papildomai nefinansuojama. Tad valstybė iš to paties biudžeto turėtų administruoti ir skolas, ir įmokas. Tai yra perteklinė našta.
Klausimų kelia, kaip tai vertintų ir Konkurencijos tarybos specialistai, nes atsirastų toks tarsi konkuravimas su kredito įstaigomis, t.y. ar savivaldybės netampa rinkos dalyviais ir klientai nėra nuviliojami iš kredito įstaigų“, – dėmesį atkreipį J. Gumuniukienė.
Tiesa, pašnekovė tikina, kad idėja leisti išsipirkti būstą asmenims, kurie neturi galimybės gauti kreditą, yra geras dalykas, tačiau tokiu atveju turėtų būti svarstomos kelios alternatyvos.
„Norisi, kad Vyriausybė pasuktų ta linkme, jog susitarimai būtų sudaromi su kredito įstaigomis. Pavyzdžui, kaip šiuo metu yra sudarytos galimybės dėl valstybės remiamų kreditų, kad finansų įstaigos turėtų kažkokias garantijas dėl tokių žmonių“, – svarstė ji.
Nuomojasi tūkstančiai
Remiantis savivaldybių teikiamais duomenimis, 2022 m. socialinį būstą nuomojosi beveik 12 tūkst. asmenų (šeimų).
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pastebi, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, lėšos, gautos pardavus savivaldybės būstą, yra naudojamos socialinio būsto fondo plėtrai.
2022 m. duomenimis, socialinio būsto laukė beveik 10 tūkst. asmenų (šeimų).
„Siūlomi pakeitimai būtų vertinami rengiant Vyriausybės išvadą, nes būtų reikalinga ir savivaldybių nuomonė“, – teigė ministerijos atstovai.
Projekto įstatymo pakeitime minima, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. turėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus.
