Konservatorius Mindaugas Skritulskas kreipėsi į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą. Politiko teigimu, nuo miesto centro toliau esantiems gyventojams kyla problemų, jei jie nori išsiasfaltuoti gatves.
„Miestas aiškiai sako, kad tose gatvėse prioritetas nepriėjęs ir artimiausius dešimt ar penkiolika metų tikrai neprieis. Šiandien turime diskusiją iš esmės, kaip supaprastinti tvarką žmonėms, kurie turi galimybę ir gali investuoti patys į gatvės asfaltavimą, tačiau dabartiniai biurokratiniai reikalavimai yra pernelyg dideli.
Kitaip tariant, mūsų, kaip valstybės reikalavimai, norint įsirengti gatvę, yra tiek dideli, kad pasidaro neprieinami asmenims, kurie norėtų, galėtų, bet susidūrę su reikalavimai, apsisuka ant kulno ir nusprendžia, kad geriau nepradėti šito klausimo spręsti“, – Seime surengtoje diskusijoje kalbėjo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė, konservatorė Aistė Gedvilienė.
M. Skritulsko teigimu, ši problema aktuali naujoms gyvenvietėms, atitolusioms nuo miesto centro, kuriose dažnai kuriasi jaunos šeimos. Ir nors tvarkingą infrastruktūrą norinčios matyti šeimos sutinka investuoti savo lėšas į gatvių asfaltavimą, sudėtingi statybos techninio reglamento reikalavimai tampa nemenka kliūtimi.
„Kad ir D kategorijos gatves, norint daryti jų kapitalinį remontą, privalu parengti didelės apimties techninį projektą ir atlikti to projekto ekspertizinę, kas yra labai brangu ir sunkiai pakeliama gyventojams, tai užtrunka daug laiko.
<...> Privalu ir visa apimtimi parengti visą gatvės infrastruktūrą. Tai ir lietaus nuotekos, ir šaligatviai, ir atitinkamas apšvietimas, kas išbrangina projektą keletą kartų. Tai dažniausiai nebūna pakeliama gyventojų finansinėms jėgoms“, – dėstė M. Skritulskas.
Anot konservatoriaus, gatvės, kurios tarnauja ribotam skaičiui gyventojų, pavyzdžiui, dešimčiai individualių namų, nebūna prioritetinės ir savivaldybės neskiria jiems finansavimo.
„Tie gyventojai yra tarsi užburtame rate. Negali savo finansais susitvarkyti šių gatvių, <...> o savivaldybės pačios negali skirti lėšų šitam ribotam skaičiui gyventojų. Manau, kad būtų prasminga padiskutuoti, kad tam gatvėms, kuriose nėra intensyvaus eismo, būtų galima supaprastinti tam tikrus reikalavimus.
Nesakau, kad būtų palaida bala ir daroma bet kaip. Bet nustatyti kažkokius minimalius reikalavimus gatvės pagrindams, asfalto storiui, tačiau nerengti visos apimtiems techninio projekto ir visa apimtimi daryti gatvę“, – kalbėjo M. Skritulskas.
Jis pažymėjo, kad yra gyvenviečių, kurios yra ant savivaldybių ribos. Tuomet pusėje gyvenvietės yra taikomi paprastesni reikalavimai, kitoje pusėje tokie reikalavimai, lyg tai būtų miesto centras.
Palangos meras Šarūnas Vaitkus tvirtino, kad su šia problema susiduriančių žmonių yra tūkstančiai.
„Pakeitus tuos [teisės aktus], jeigu tai įmanoma, tūkstančiams žmonių palengvintume gyvenimą“, – teigė kurorto vadovas.
Yra sprendimo būdas
Lietuvos automobilių kelių direkcijos Transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento direktorius Aivaras Vilkelis teigė, kad jei norima lengvinti reikalavimus gatvės įrengimui, reikia atsisakyti kurių nors numatytų elementų, pavyzdžiui, apšvietimo stulpų ar pėsčiųjų infrastruktūros.
„Jei kalba eina tik apie dangą, jos sutvarkymą, padaryti geresnes sąlygas, nei yra žvyrkelis, tada galima ieškoti tų sprendinių“, – teigė A. Vilkelis.
Kelių direkcijos atstovo tvirtinimu, jau taikoma praktika valstybinės reikšmės keliuose, jei norima pakeisti tik kelio dangą, nedaromas visas techninis projektas, parengiamas tik remonto aprašas.
„Tada mes jokios kitos infrastruktūros netvarkome šalia“, – kalbėjo A. Vilkelis.
Pasak jo, panašią praktiką galima taikyti ir savivaldybėse, mažo intensyvumo gatvėse, kuriose gyventojai vietoje žvyrkelio trokšta asfalto.
„Bet toks kelias būtų tinkamas tik tuo atveju, jeigu nėra krovininio transporto, jeigu visiškai gyvenama teritorija, važiuoja lengvieji automobiliai. Tada galima taikyti tas lengvas konstrukcijas, jos tada tarnaus“, – sakė Kelių direkcijos atstovas.
M. Skritulskas pastebėjo, kad kaimo vietovėse, už miesto ribų šią praktiką galima taikyti, problemos nėra.
„Bet kalba eina apie priemiesčių gyvenvietes, kurios yra miestų teritorijose“, – pabrėžė Seimo narys.
Pasak A. Vilkelio, galima pakeisti reglamentavimą, kad tokie paprastesni reikalavimai būtų taikomi ir miesto ribose.
„Galima padiskutuoti su Aplinkos ministerija, kad praplėstume tą reglamentavimą, rastume galimybių taikyti tas paprastesnes konstrukcijas“, – sakė A. Vilkelis.
Supaprastinta tvarka gyventojams gali padaryti meškos paslaugą
Aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė sutiko, kad galima svarstyti apie paprastesnės konstrukcijos kelius, kuriais naudotųsi tik gyventojai su savo transportu, tačiau ji pasiūlė nepamiršti, kad yra, pavyzdžiui, ir šiukšlių surinkimo mašinos, kurios iki gyventojų privalo vykti. Ir, jei tokio svorio transportas važinės plonos dangos keliu, toks kelias neatlaikys pirmos žiemos, sako viceministrė.
„Į tą situaciją žiūrėti reikia, bet mes iškart keliam klausimus, kad tai bus trumpalaikiai sprendimai, kurie gali išvirsti į papildomas nemenkas investicijas žiūrint į ateitį“, – sakė D. Veličkaitė-Matusevičė.
Ji atkreipė dėmesį ir į spartėjančią priemiesčių kvartalų plėtrą.
„Vieną kartą tai 10 namų, po kelių metų jau ir 50 namų ir tie patys keliukai tampa pravažiuojamais gerokai daugiau gyventojų ir gerokai daugiau transporto“, – teigė aplinkos viceministrė.
„Nesinorėtų padaryti meškos paslaugos tiems gyventojams, sumažinus kokybinius reikalavimus, o po to susiduriant su to pasekmėmis“, – pridūrė ji.
Aplinkos ministerija pavasario sesijoje į Seimą neš Statybos įstatymo pakeitimus, kurie palengvintų apskritai visų projektavimo darbų reikalavimus. Komitete sutarta, kad kartu su šiais pakeitimais bus pateikti ir siūlymai dėl galimybės taikyti Kelių direkcijos praktiką priemiesčiuose esantiems keliams prie gyvenamųjų zonų.
Vyriausybė ėmėsi sodininkų kelių
Itin prasta situacija su keliais yra ir yra sodų bendrijose. Vyriausybė žengė pirmąjį žingsnį, kuris leistų greičiau tvarkyti blogos būklės kelius.
Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimui, kuris leis savivaldybėms lengviau perimti savo žinion blogus sodų bendrijose esančius kelius ir juos sutvarkyti.
Kaip rašoma projekto aiškinamajame rašte, Lietuvoje yra apie 2 tūkst. sodininkų bendrijų, kuriose yra apie 15 tūkst. kilometrų kelių. Dėl nepakankamo finansavimo ir nesant vieno šeimininko šių kelių būklė yra bloga.
Sodininkų bendrijos neturi finansinių pajėgumų jiems tinkamai prižiūrėti. Norint užtikrinti sodininkų bendrijose esančių kelių priežiūrą ir plėtrą, būtina sudaryti sąlygas, kad kelias turėtų vieną šeimininką – savivaldybę arba sodininkų bendriją.
Dabar galiojantis įstatymas numato galimybę savivaldybėms perimti jau suformuotus žemės sklypus su keliais, taip pat yra galimybė savivaldybei iš sodininkų bendrijų išpirkti kelius.
„Abi šios galimybės praktikoje nėra taikomos, nes neatlikti didžiosios dalies sodininkų bendrijų kelių turto kadastriniai matavimai ir keliai yra išdėstyti žemės sklypais nesuformuotoje žemėje“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Vyriausybės palaimintame projekte numatyta galimybė savivaldybei, esant sodininkų bendrijų iniciatyvai, atlikti turto kadastrinius matavimus ir savo nuosavybėn įsiregistruoti kelius, neformuojant jiems valstybinės žemės sklypo.
Numatoma galimybė savivaldybėms ir sodininkų bendrijoms susitarus perimti įvairių parametrų sodininkų bendrijų kelius, siūloma numatyti prievolę perimti įstatymo projekte nurodytus reikalavimus atitinkančius kelius tais atvejais, kai šiems procesams yra skirtas tikslinis finansavimas.
Pasak projekto autorių, keliams nustatyti reikalavimai užtikrintų nuoseklų perimamų kelių tinklo formavimą, susisiekimą esamais savivaldybės keliais ir galimybes savivaldybėms kokybiškai vykdyti tolesnę kelių priežiūrą.
„Reikalavimų neatitinkantys keliai sodininkų bendrijų iniciatyva galėtų būti sutvarkomi taip, kad atitiktų reikalavimus, ir perduodami vėliau. Pagal siūlomą formuluotę savivaldybės turėtų galimybę, bet jau ne prievolę perimti ir reikalavimų neatitinkančius kelius. Tai priklausytų nuo savarankiškų savivaldybės sprendimų, turimų perimtinų kelių skaičiaus ir finansinių galimybių“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Kad šis Susisiekimo ministerijos projektas virstų realybe dar turi pritarti Seimas.
