Nors mergaitės sėdėjo pagrindiniu keliu važiuojančiame automobilyje, kuriam buvo užkirstas kelias, tačiau žmonės prieš kaltindami tik kitos transporto priemonės vairuotoją pradėjo diskutuoti, ar mažametės apskritai buvo prisegtos saugos diržais.
Tokias diskusijas sukėlė tragiškos avarijos pasekmės. Tyrėjai apie šią kraupią avariją nesako nė žodžio. Pabrėžta, kad į klausimą dėl saugos diržų ir kitus svarbius niuansus bus atsakyta tik atlikus visus ikiteisminio tyrimo veiksmus.
Bet kuriuo atveju, norisi dar ir dar kartą atkreipti dėmesį į tai, kad segtis saugos diržus yra privaloma. Ir ne tik, kad už tai gresia bauda, bet ir todėl, kad saugos diržų segėjimas kartais net iki 50 proc. sumažina tikimybę žūti per eismo įvykį.
Supranta dar ne visi
Dauguma vairuotojų atsakys, kad jie net nepradeda važiuoti, kol neprisisega saugos diržo vairuojant ar tiesiog sėdint keleivio vietoje. Bet statistika atskleidžia niūrią realybę.
Policijos duomenimis, tūkstančiai lietuvių iki šiol mėgsta važiuoti neprisisegę saugos diržų. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus specialistai pateikė tokius skaičius:
„Per šių metų septynis mėnesius šalies keliuose policijos pareigūnai išaiškino daugiau nei 11 646 saugos diržų nenaudojimo atvejus (vairuotojų padaryti pažeidimai – 9 874, keleivių – 1 772).“
Palyginimui taip pat pateikti ir duomenys, kurie surinkti ankstesniais metais. Policijos užfiksuoti saugos diržų, šalmų nenaudojimo atvejai: 2016 metai – 20 086, 2017 metai – 19 374, 2018 metai – 21 363.
Šių metų tendencijos taip pat nedžiugina. Matematiškai, metų pabaigoje šiuo metu užfiksuotas 11 646 pažeidimų skaičius turėtų išaugti iki 20 tūkstančių atvejų. Ir tai yra tik tie atvejai, kai pažeidimą užfiksavo policija. Tad bendras saugos diržų nesegėjimo skaičius realybėje gali būti kelis kartus didesnis.
Žiaurūs sužalojimai
Apie tai, kokias traumas žmonės patiria, kai būna prisisegę saugos diržų ir kai nebūna to padarę, plačiau papasakojo VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stotis“ Operatyvinės pagalbos tarnybos vadovas Igoris Lukaševas.
„Iš praktikos galiu pasakyti, kad po avarijos iš automobilio ištrauktas ar pats išlipęs žmogus kone visada tvirtina, jog buvo prisisegęs saugos diržą. Kartais, įvertinus patirtus sužalojimus, dėl to kyla pagrįstų abejonių.
Sunku vertinti, kodėl yra bandoma nuslėpti tam tikrus faktus. Gal tiesiog norima išvengti baudos, papildomų nemalonumų. Peržiūrėjus mūsų turimus oficialius duomenis, net 96 proc. vairuotojų po eismo įvykių teigė, kad segėjo saugos diržą“, – pasakojo I. Lukaševas.
Ar vairuotojas meluoja, ar sako tiesa, anot I. Lukaševo, galima suprasti pagal traumos pobūdį.
„Priešpriešinių susidūrimų atvejais, jei yra nustatomi sumušimai veido srityje, tam tikros traumos kaklo srityje, tai yra didelė tikimybė, kad vairuotojas ar keleivis segėjo saugos diržą.
Jei tokių avarijų atveju saugos diržas nebūtų segimas, tada pasekmės būtų daug rimtesnės. Turėtume sunkias traumas galvos, krūtinės ląstos, stuburo srityse. Dažnai pacientai patiria mirtinų sužalojimų.
Ir visiškai nesvarbu, kad po avarijos dar rodomi gyvybės ženklai, bet tam tikrais atvejais išgelbėti žmogaus gyvybės būna nebeįmanoma“, – kraupias avarijų pasekmės apžvelgė I. Lukaševas.
Anot medikų atstovo, šiek tiek kitokie sužalojimai įprastai fiksuojami, kai per avariją automobilis patiria šoninį smūgį:
„Dėl šoninio smūgio, kai yra segimi saugos diržai, dažniausia patiriami sužalojimai žandų ir pečių srityse. Jei žmonės būna neprisisegę saugos diržų, tada dažnai nustatomi šonkaulių, peties lūžiai.
Daug baisesnė situacija visose avarijose būna su keleiviais sėdinčiais ant galinės sėdynės. Labai dažnai jie važiuoja neprisisegę saugos diržų. Tad per avarijas jie įprastai patiria žiauresnių sužalojimų nei vairuotojas ar priekyje sėdintis keleivis.
Kai nėra segimas saugos diržas ir yra stiprus smūgis, tai žmonės yra tiesiog išmetami pro priekinį ar šoninius automobilio langus. Tada įprastai žmonės žūsta arba patiria itin sunkių traumų.“
Medikas atkreipė dėmesį, kad jaučiamas didelis skirtumas dėl saugos diržų segėjimo, kai nutinka eismo įvykiai užmiestyje ir mieste. Anot jo, užmiestyje iki šiol žmonės dažnai važiuoja nesegėdami saugos diržo. Esą netoli vyksta, todėl jo visiškai nereikia.
„Nepamirškime, kad kiekviena avarija yra individuali ir žmonių patiriamus sužalojimus lemia daugybė veiksnių. Taip, būna, kad per avarijas žūsta ir prisisegę saugos diržais asmenys. Yra net tekę girdėti tokių nuomonių, kad jei nebūtų segėjęs saugos diržo, gal būtų išgyvenęs.
Kategoriškai su tuo nesutinku. Yra ryškus skirtumas, kai žmonės segi diržus ir kai to nedaro. Užsisegti saugos diržą užtrunka kelias akimirkas, tad norisi paraginti žmones tą padaryti, nes to nepadarius pasekmės gali būti itin skaudžios“, – apibendrino I. Lukaševas.
Tuo pačiu medikas pridūrė, kad eismo įvykio liudininkai neturėtų pulti traukti į avariją patekusio automobilio vairuotojo ir keleivių į lauką:
„Priimant iškvietimą, paprašome žmonių, kad jie nejudintų automobilyje įstrigusių asmenų. Niekada nežinai, kokią traumą žmogus gali būti patyręs. Gal jam būtinas kaklo įtvaras, gal kietas pagrindas, jei pažeistas stuburas. Besistengdami padėti žmogui, galime labai jam pakenkti.“
