Sostinėje protestuotojai skandavo šūkius prieš vyriausybę ir nešė judėjimo simbolį – raudoną žaibą.
Išskyrus susistumdymus su kraštutinių dešiniųjų aktyvistais, jau devintą dieną iš eilės surengta demonstracija vyko taikiai.
„Mes pasirengę kovoti iki galo“, – penktadienį žurnalistams sakė viena iš judėjimo „Moterų streikas“ steigėjų Marta Lempart.
„Lenkijoje vykstanti revoliucija nėra tik kova dėl abortų. Tai kova už laisvę“, – sakė ji.
Protestuotojai – daugiausia jauni žmonės – laikė plakatus su užrašais „Mums jau gana!“, „Mano kūnas – aš sprendžiu“ bei skandavo užgaulius šūkius prieš vyriausybę.
Judėjimo duomenimis, dalyvių skaičius siekė šimtus tūkstančių.
Miesto valdžios skaičiavimu, protesto akcijoje Varšuvoje dalyvavo apie 50 tūkst. žmonių. Policija panešė per du incidentus įvykdžiusi „kelis areštus“.
Demonstraciją surengusioms moterų teisių organizacijoms gali būti iškelti kaltinimai pažeidus draudimą organizuoti didesnius nei penkių asmenų susibūrimus.
Mažesnio masto mitingų turėjo įvykti dešimtyje kitų Lenkijos miestų, tarp jų – Krokuvoje ir Vroclave, taip pat užsienyje – Barselonoje, Vienoje ir kitur.
Protestų banga kilo praėjusią savaitę, konstituciniam teismui paskelbus, kad esami abortų įstatymai, leidžiantys nutraukti nėštumą vaisiaus apsigimimo atveju, prieštarauja konstitucijai.
Protestuotojai nukreipė savo pyktį į valdančiąją konservatyvią partiją „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), kurios deputatai kreipėsi į konstitucinį teismą.
Katalikiškoje Lenkijoje jau ir taip galioja vieni griežčiausių abortų įstatymų Europoje.
Iki šiol 38 mln. gyventojų turinčioje Lenkijoje per metus būdavo teisėtai atliekama mažiau kaip 2 tūkst. nėštumo nutraukimo procedūrų. Moterų grupių skaičiavimu, apie 200 tūkst. moterų nutraukia nepageidaujamą nėštumą nelegaliai arba vyksta į užsienį .
Kai teismo nutartis įsigalios ją paskelbus oficialiajame leidinyje, nutraukti nėštumą bus leidžiama tik išžaginimo arba kraujomaišos atveju, taip pat kai kyla grėsmė motinos gyvybei.
Kompromisinis projektas?
Vyriausybė gina teismo nutartį, argumentuodama, kad ji užkirs kelią abortams dėl vadinamųjų eugenikos priežasčių. Tačiau žmogaus teisių gynėjai sako, kad dėl šio teismo sprendimo moterys bus priverstos tęsti nėštumą net tais atvejais, kai kūdikis gimęs neabejotinai mirs.
Prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), siekdamas rasti kompromisą ir numaldyti visuomenės pyktį, penktadienį pasiūlė abortų įstatymo pataisos projektą.
Pataisa draustų pašalinti pažeistą vaisių, išskyrus atvejus, kai medicininiai tyrimai rodo didelę tikimybę, kad kūdikis gims negyvas arba su mirtina liga ar defektu.
Liberaliosios opozicijos atstovė Katarzyna Lubnauer (Katažyna Lubnauer) pareiškė, kad tokia pataisa – „nepriimtina“.
„Tai prilygsta pasakymui: „Pavogiau iš jūsų 100 zlotų, bet grąžinsiu penkiasdešimt“, – televizijai TVN24 sakė parlamentarė.
„Neatsakingas elgesys“
Ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) paragino žmones nedalyvauti protestuose ir įspėjo apie demonstracijų organizavimo pandemijos metu pasekmes.
„Neleiskime, kad kai kurių žmonių neatsakingas elgesys pakenktų vyresniesiems, silpniesiems ir tiems, kurie dalyvauja kovojant su epidemija“, – feisbuke parašė jis.
Lenkijos sveikatos apsaugos ministerija penktadienį pranešė, kad per pastarąją parą šalyje nustatyti 21 629 nauji COVID-19 atvejai – daugiausiai nuo protrūkio pradžios.
Vyriausybės lyderiai pasmerkė protestus kaip barbariškumo ir vandalizmo aktus, nes būta atvejų, kai pikti protestuotojai sutrikdė bažnyčiose vykusias mišias, apipurškė maldos namus dažais ir užsipuolė kunigus.
Kraštutinių dešiniųjų aktyvistai paragino Varšuvos gyventojus „ginti“ bažnyčias per penktadienio demonstraciją, nors protesto organizatoriai tikina, kad neplanuoja imtis jokių veiksmų prieš religines institucijas.
Penktadienį dešimtys žmonių ant bažnyčios, esančios centrinėje Trijų Kryžių aikštėje, laiptų sukalbėjo maldą „Sveika, Marija“. Nuo protestuotojų juos skyrė kelios policininkų eilės.
Judėjimas „Moterų streikas“ žada rengti protestus, kol „valdžia pradės su mumis kalbėtis“.
