Naujienų portalas tv3.lt sulaukė skaitytojų laiško, kuriame teigiama, kad Vilniaus rajone įsikūrusios Juodšilių, Dusinėnų, Valčiūnų ir Rudaminos bendruomenės nariai susidūrė su problema.
Pasak laiško autorių, teritorijoje, kurioje įsikūrusios šios bendruomenės, seniai pastatyti žmonių namai, darželiai, veikia mokykla. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) siekia visą šią teritoriją įtraukti į sanitarinę apsaugos zoną (SAZ), nes ten veikia trys paukštynai.
„Pagal įstatymą, vieno kilometro spinduliu esanti teritorija įtraukiama į specialią apsaugos zoną ir ten gyvenantys žmonės negalės statyti namų, turės kęsti padidintą paukštyno smarvę, patirs papildomų nepatogumų. Šioje zonoj nebegalės būt vykdoma veikla, susijusi su kultūra, pramogomis, poilsiu, parduotuvių, verslų steigimu.
Iliustratyviau kalbant – jei zoną norėtų kurti, teritorijoje, kurioje yra bent vienas gyvenamasis pastatas be jo sutikimo, to negalėtų padaryti. Šiuo atveju speciali apsaugos zona įkuriama teritorijoje, kurioje seniai gyvena šimtai žmonių, be jų sutikimo ir informavimo“, – teigiama laiške.
Sanitarinė apsaugos zona turėjo būti nustatyta dar prieš trisdešimt metų, tačiau to nebuvo padaryta.
„Žmonės dešimtmečiais pirko sklypus, kurie nebuvo apriboti specialios zonos reikalavimais. Dabar Nacionalinės žemės tarnybos veiksmu jie patiria milžinišką žalą, o tarnyba tik gūžčioja pečiais.
Vilniaus rajono savivaldybė, kuri užsiėmė teritorijų planavimu ir turėjo padaryti taip, kad statybos leidimai nebūtų išduodami sklypams, esantiems specialiojoje apsaugos zonoje, nieko nedarė. O dabar į krūmus deda. Ne mano kiaulės, ne mano pupos“, – teigiama laiške.
Žinia it perkūnas iš giedro dangaus
Protesto prieš SAZ koordinatorė Regina Savičienė iš Juodšilių naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad rugsėjį vienas po kito gyventojai pradėjo gauti laiškus iš NŽT.
„Laiškuose buvo rašoma, kad mūsų kadastrus pakoreguos ir įrašys sanitarinės apsaugos zonas. Tokie laiškai pradėjo ateiti vis daugiau gyventojų. Pirmiausia aš sužinojau iš kaimynės, ji manęs pasiteiravo, ar aš kažką žinau, ar mums atėjo laiškas. Po kurio laiko atėjo ir mums toks laiškas“, – pasakojo R. Savičienė.
Moteris parašė savo kaimo feisbuko grupėje, ar kiti gyventojai sulaukė panašaus pobūdžio laiškų.
„Pradėjo man rašyti žmonės, kad ir jie gavo. Pradėjome burtis, pradėjome ieškoti informacijos ir taip pradėjo tas garsas sklisti. Pradėjome žiūrėti, ar laiškai ateina į vieną miestelį, ar ateina į kelis“, – sakė pašnekovė.
Pasak jos, pradėjus domėtis daugiau, paaiškėjo, kad tiems žmonėms, kurie tvarkė savo žemės dokumentus, pavyzdžiui, tikslino sklypo ribas, NŽT savavališkai įrašydavo SAZ apribojimą.
R. Savičienės teigimu, NŽT laiške nurodoma, kad nuo laiško gavimo datos galima per 30 dienų apskųsti sprendimą. Tačiau visi gyventojai, nusprendę apskųsti NŽT sprendimą, gaudavo tokį patį atsakymą: „Pretenzija nepagrįsta.“
Gyventojai bandė skambinti NŽT, tačiau atsiliepę tarnybos darbuotojai arba siūlydavo kreiptis raštu, arba ramindavo žmones, kad jiems nieko nereikia daryti. Anot R. Savičienės, nė viena institucija nesivargino paaiškinti gyventojams, kodėl, nors zona numatyta jau seniai, niekas metų metus nebuvo tvarkoma ir daroma.
„Į savo paklausimus negavome jokio paaiškinimo“, – tvirtino ji.
Paukštynas kompensacijų mokėti nenori
„Vien tik tai, kad ant organizacijos pečių kristų vat tokie įsipareigojimai, tai įsivaizduokit. Tai tas verslas ir taip, kelis metus iš eilės mes vos galą su galu suduriame ir pastoviai prašome valstybės paramos, tai dar tokia finansinė našta mus užgriūtų.
Na, tai vargu ar pakeliama būtų iš esmės, tai natūralu, kad mes žiūrime, be abejonės, kaip ir kiekvienas turbūt subjektas ar tai būtų privatus ar juridinis paprasčiau visą šitą dalyką padaryti ir turėtų mažesnes vėliau pasekmes“, – sakė „Vilniaus paukštyno“ generalinis direktorius Tadas Sprindžiūnas.
Jis teisinasi, esą nieko nelegalaus prašydami įvesti sanitarinę zoną jie nepadarė – tiesiog laikosi įstatymo. T. Sprindžiūnas garsiai svarsto ir apie kitą problemos sprendimo būdą.
„Taip, vietovėje ferma kažkaip tai tikrai necivilizuotai skamba ir žmonėms nepatogu, ir ta tarša. Gal tada savivaldybė tegu, kaip sakant, tą žemėlapį atidaro ir sako va, chebra, čia yra vietų, gal perkeliam vietoj to, kad perkelt namus, gal geriau auginimo padalinius perkelt ir panašiai“, – teigia T. Sprindžiūnas.
NŽT sako taisanti klaidas
„Vilniaus paukštynas“ ir jo padaliniai Vilniaus rajone veikia jau nuo 1964 metų, tačiau dėl specialiosios zonos įvedimo paukštynas atsibudo tik dabar, o NŽT, anot gyventojų, prisidengdama įstatymo išimtimi, buldozeriu įtraukia jų sklypus į sanitarinę zoną. NŽT turi tik valdišką paaiškinimą, kodėl taip nutiko. Esą 800 iš 1,5 tūkst. sklypų jau yra įtraukti į specialiąją sanitarinę zoną ir visiems sąlygos turi būti suvienodintos.
„Įstatymais mums suteikta pareiga nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kai yra formuojami žemės sklypai nauji, privatizavimui ir yra numatyta taip pat įstatyme galimybė ištaisyti klaidas, kurios buvo, deja, padarytos žemės reformos metu prieš 15, na, prieš 20 metų“, – tvirtina NŽT direktoriaus pavaduotojas Algis Bagdonas.
Pasekmes pajus gyventojai
„Niekas nieko nekalba apie jokias kompensacijas. <...> Jie nesuvokia pasekmių. Pradėjo tą procesą formaliai. O mes iš savo pusės pradėjome galvoti apie pasekmes“, – pasakojo R. Savičienė.
Juodšilių gyventoja paaiškino, ką reiškia, jei sklypas patenka į SAZ.
„Pavyzdžiui, mano sklypas jau yra įregistruotas, aš turiu jau pasistačiusi namus ir artimiausiu metu nežadu jų rekonstruoti. Bet mano kaimynystėje yra tuščias sklypas, kur žmogus pardavė ir nauja šeima nespėjo nieko pastatyti. Sklypas suformuotas 1999 m., labai panašiai kaip ir mano.
Ir jie nebegali nieko statyti, nes įstatymas sanitarinėje apsaugos zonoje, kaip žalingoje žmogaus sveikatai teritorijoje, draudžia statyti gyvenamus namus, ugdymo įstaigas ir visą eilę kitų pastatų“, – aiškino R. Savičienė.
Anot jos, gyventojai negalės statyti ne tik naujų pastatų, bet ir, pavyzdžiui, perstatyti, rekonstruoti esamų namų. Taip pat, pagal įstatymo raidę, turėtų būti uždarytos ir SAZ esančios mokyklos.
„Formaliai, jeigu naują pastatą norėtume matyti, tai nėra net kalbos, čia viskas aišku. Bet ką daryti su jau veikiančia dabar mokykla. Ar Higienos centras jiems naikins higienos pasus? Be higienos paso jie negali veikti. Šioje vietoje, mes ir klausiame, ar NŽT suvokia savo veiksmų pasekmes?“ – sakė R. Savičienė.
Taršos žala – nežinoma
SAZ esančioje teritorijoje draudžiama statyti gyvenamuosius pastatus dėl poveikio žmonių sveikatai. Juodšiliuose gyvenanti R. Savičienė pasidalino, kokį poveikį metų metais jaučia aplink paukštynus gyvenantys žmonės.
„Kai tos paukštidės atidaro vėdinimui groteles ar langus ir yra žiema, yra stovintis oras, tai nuo to šilto smirdančio [oro] susidaro didžiuliai rūkai. Ir parą laikosi. Apie kvapų stiprumą net nėra ką kalbėti, yra rūkas. Jeigu diena nevėjuota, tai visas tas dalykas, kol neišsisklaido, tai ir būna“, – pasakojo moteris.
Rūpestį kelia ir sergančių paukščių utilizavimas, kuris arčiau gyvenantiems žmonėms pasijaučia ir nemaloniais kvapais, ir išmetamomis dujomis.
„Kažkokių mokslinių tyrimų, kiek ta tarša gali turėti poveikio, niekas nedaro. Jei ir vykdė, tai visuomenei tie duomenys nėra prieinami ir matomi“, – sakė R. Savičienė.
„Kas arčiau gyvena, tai kvapo klausimai yra labai akivaizdžiai pastebimi, žmonės reaguoja į kvapą. O tarša, kuri eina į giluminius vandenis, tarša, kuri eina į upelį, tai apie tai duomenų nėra. Čia visiškai neartas dirvonas“, – pridūrė ji.
„Tu čia nebegali gyventi, tavęs čia neturi būti“
Pasak R. Savičienės, jei SAZ bus registruotas, bus apribotas ne tik gyventojų turtas, jie nebeturės teisės skųstis.
„Tu čia nebegali gyventi, tavęs čia neturi būti“, – sakė Juodšilių gyventoja.
R. Savičienė teigė, kad gyventojai kreipėsi ir į žiniasklaidą, ir į ministerijas, ir į prezidentą.
„Tikimės, kad bus atgal atsakymas mus nuraminantis“, – vylėsi ji.
Pašnekovė pažymėjo, kad gyventojai niekada neturėjo tikslo iškeldinti šalia jų namų įsikūrusius paukštynus ir tikisi, kad pagal įstatymo raidę sugyvens ir verslas, ir gyventojai. Anot jos, jeigu pastangos neduos jokių rezultatų, gyventojai kreipsis į teismą.
R. Savičienė neatmetė galimybės, kad jų išgyvenamą situaciją gali patirti ir kiti tautiečiai.
„Nes paukštynų ir kiaulių fermų apstu. Galbūt kitos bendruomenės mažesnės ir joms apsiginti gali būti sunkiau“, – tvirtino ji.
R. Savičienė net nenori galvoti apie juodžiausią scenarijų gyventojams.
„Suprantate, ką tai reiškia? Tai yra visas tavo turtas. Žmonės yra paėmę paskolas. Jie jau yra įsipareigoję 25–30 metų. Jaunos šeimos. Finansiškai tai yra didžiuliai smūgiai. Ką darys kiekviena konkreti šeima, aš nežinau, negaliu pasakyti. Bet, kad mes taip galime paprastai pasiimti, susidėti daiktus į lagaminą ir išeiti, tai yra labai sunkus sprendimas, nes žmonės neturi, kur eiti. Ypač su galiojančiomis paskolomis“, – pasakojo Juodšilių gyventoja.
Savivaldybė kreipėsi į institucijas
Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę prašydamas pateikti vietos valdžios pusę. Savivaldybės atsiųstame teigiama, kad po praėjusią savaitę vykusio susitikimo nuspręsta kreiptis į atitinkamas tarnybas su prašymu apginti vietos bendruomenių teises ir interesus. Savivaldybė tikina, kad kreipėsi į Seimą, Žemės ūkio ministeriją, Aplinkos ministeriją, Vilniaus Paukštyną, Generalinę prokuratūrą, Seimo kontrolieriaus įstaigą.
„Faktas, kad sanitarinė apsaugos zona (SAZ) egzistuoja, nepatvirtintas AB „Vilniaus paukštynas“ parengtais atitinkamais dokumentais/planais, kuriuose būtų analizuojama/skaičiuojama ūkinės veiklos metu sukeliama tarša, nes šiuo metu vykstančio proceso metu nustatoma formali SAZ zona, neįvertinant neigiamo poveikio gyvenamajai ir darbo aplinkai, žmonių sveikatai bei nesiimant priemonių situacijai pagerinti.
Gyvenvietėse gyvenamieji namai, mokyklos, darželiai, bažnyčia, kultūros namai, sveikatos priežiūros įstaigos, prekybos, paslaugų paskirties pastatai buvo statomi pagal generalinius Vykdomųjų komitetų parengtus planus. Pagal minėtus generalinius planus formuojamiems sklypams apribojimai niekada nebuvo taikomi“, – teigiama savivaldybės komentare.
Anot savivaldybės atstovų, po to, kai prasidėjo nuosavybės teisių į žemę atkūrimas ir prasidėjo naujų sklypų formavimo procesas, žemės sklypams taikomi apribojimai į Nekilnojamojo turto registrą ir Nekilnojamojo turto kadastrą (NTR) buvo įrašomi Apskrities viršininko sprendimu, vėliau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu.
Pasak jų, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), savo raštuose aiškindamas SAZ taikymą, nurodydavo, kad jei SAZ apribojimas neįrašytas į kadastrą, vadinasi, kad SAZ apribojimas žemės sklypui netaikomas, o savivaldybės sprendimų pagrindu apribojimai į kadastrą neįrašomi.
Savivaldybės atstovai taip pat ramino, kad nepaisant nieko, teritorijoje esančioms švietimo įstaigoms nieko nenutiks.
„Švietimo įstaigos veiks, kaip ir veikė iki šiol“, – tikina Vilniaus rajono savivaldybė.
Problema pasiekė ir Seimo salę
Problemą per Vyriausybės valandą Seime iškėlė ir Regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė. Politikė teigė sulaukusi Vilniaus rajono gyventojų pagalbos prašymo dėl jų gyvenamosiose vietose nustatomos sanitarinės apsaugos zonos.
„Ji yra nustatoma neinformavus iš anksto gyventojų, nustatoma maksimali galima. Siekiant išvengti kompensacijų, tai daroma greitai“, – teigė R. Tamašunienė.
Pasak jos, kiek iki šiol buvo svarstyti kadastriniai žemėtvarkos projektai, nė karto toje teritorijoje nebuvo įrašyta sanitarinė apsaugos zona.
„O šiuo metu naudojamasi lyg tai klaidos atitaisymu ir dėl to supaprastinta procedūra. Kaip galima atitaisyti tai, kas nebuvo niekuomet padaryta?“ – klausė politikė.
R. Tamašunienės teigimu, į numatomą sanitarinės apsaugos zoną patenka net 800 sklypų.
„Žmonės yra suplanavę ir plėtrą, ir kitaip disponuoti savo turimu turtu. Į tą zoną pakliūna keturios švietimo įstaigos. Kaip jie gaus paskui higienos pasą?“ – svarstė ji.
Seimo narė klausė žemės ūkio ir aplinkos ministrų, ar jie ketina imtis kokių nors veiksmų dėl susidariusios situacijos.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigė, kad tos sanitarinės zonos, kurios buvo paskelbtos iki nepriklausomybės paskelbimo, buvo apibrėžtos ir visi gyventojai žinojo, kad jie gyvena sanitarinėje zonoje.
„Čia kalba eina apie senas galiojusias zonas, jų įteisinimą. Tas pats paukštynas yra ne vakar atsiradęs“, – tvirtino K. Navickas.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, kad Lietuvoje nebuvo sužymėtos sanitarinės apsaugos zonos aplink dujotiekius, šilumos tinklus, telekomunikacijos kabelius ir tai turėjo būti padaryta iki kitų metų sausio 1 d, bet terminą norima pratęsti iki kitų metų pabaigos. Tai numatantis įstatymo projektas Seime praėjo svarstymo stadiją, tačiau tam, kad jis įsigaliotų, Seimo nariai turės balsuoti dar kartą.
„Visi istoriškai turintys apsaugos zonas ar sanitarinės apsaugos zonas, turi nurodyti, ką jie faktiškai saugo ir mokėti kompensacijas. <...> Istoriškai įsikūręs paukštynas pagaliau įrodo, kur yra [sanitarinės apsaugos zona]. SAZo sumažinimas gali įvykti per papildomus dokumentavimus, bet tą procedūrą reikia atlikti“, – dėstė S. Gentvilas.
Gruodžio 1 d. šio klausimo imsis Seimo Aplinkos apsaugos komitetas.
Sanitarinės apsaugos zona (SAZ) – aplink stacionarų taršos šaltinį arba kelis šaltinius esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai galioja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos
Sanitarinės apsaugos zonos nustatomos aplink stacionarius taršos šaltinius, esančius statiniuose ir (ar) įrenginiuose ar jų grupėse arba jiems skirtose teritorijose, kuriuose planuojama ar vykdoma ūkinė veikla ir (ar) objektai, arba aplink statinių ar įrenginių, kuriuose yra minėti taršos šaltiniai, išorines atitvaras ar ribas (atsižvelgiant į ūkinės veiklos rūšį, taršos šaltinių išsidėstymą). Sanitarinės apsaugos zonos nustatomos aplink šių objektų stacionarius taršos šaltinius, išmetančius (išleidžiančius, paskleidžiančius) aplinkos oro teršalus, kvapus, triukšmą ar kitus fizikinius veiksnius.
Sanitarinės apsaugos zonose draudžiama:
1) statyti sodo namus, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatus, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių mokslo paskirties pastatus, skirtus švietimo reikmėms, kitus mokslo paskirties pastatus, skirtus neformaliajam švietimui poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatus, specialiosios paskirties pastatus, susijusius su apgyvendinimu (kareivinių pastatus, kalėjimus, pataisos darbų kolonijas, tardymo izoliatorius);
2) įrengti 1 punkte nurodytos paskirties patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius;
3) keisti statinių ir (ar) patalpų paskirtį į 1 punkte nurodytą paskirtį;
4) planuoti teritorijas rekreacijai ir 1 punkte nurodytos paskirties objektų statybai, išskyrus atvejus, kai šie objektai naudojami tik ūkininko ar įmonės, vykdančios veiklą sanitarinės apsaugos zonose leistinos paskirties pastatuose (patalpose), ūkinės veiklos ir (ar) darbuotojų saugos ir sveikatos reikmėms.