Didžiąją dalį bankrotų iškėlė „Sodra“
Kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė Rasa Ruseckaitė naujienų portalui tv3.lt teigia, kad 2017 m. bankrutuoti pradėjo 2886 įmonės, o tai buvo net 10 proc. daugiau nei 2016 m. Anot jos, jau 3 metus daugėjančių bankrotų skaičių lemia pora pagrindinių priežasčių.
„Aktyvesni „Sodros“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) veiksmai nemokių įmonių atžvilgiu. 2017 m. „Sodra“ ir VMI inicijavo beveik 70 proc. visų bankrotų. Šių institucijų aktyvumas pagrinde siejamas su nuo 2015 m. sausio 1 d. supaprastintomis bankrotų administratorių atrankos taisyklėmis.
Paprastesnė procedūra, leidžianti automatiškai paskirti bankroto administratorių, paskatino rinkos apsivalymo procesus nuo ilgą laiką buvusių nemokių įmonių be turto“, – komentuoja R. Ruseckaitė.
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis pasakoja, kad pati „Sodra“ praeitais metais iškėlė gerokai daugiau bankroto bylų nei 2016 metais, o tiksliau – 1543 bankroto bylas. Net daugiau nei pusę visų Lietuvos įmonių bankroto bylų pernai inicijavo „Sodra“.
„Taip nutiko dėl to, kad pradėjo veikti Bankroto administratorių atrankos kompiuterinė programa, todėl administratorius nebegali atsisakyti administruoti turto neturinčių įmonių. Tai leido inicijuoti bankroto procesą jau seniai neveikiančioms, turto neturinčioms ir skolų prikaupusioms įmonėms“, – paaiškina
Jis paaiškina, kad bylos keliamos dėl didelių įsiskolinimų, kai įmonės nemoka socialinio draudimo įmokų už darbuotojus ir skola auga jau ilgą laiką, kai įmonė vengia padengti savo skolas „Sodrai“ ir nebando problemų spręsti, pavyzdžiui, sudaryti įmokų atidėjimo sutartį.
„Bankroto byla keliama tuo atveju, jei įmonė yra skolinga didesnę sumą (dėl mažesnių nei 3000 Eur skolų paprastai bankroto procesai neinicijuojami) ir kai įmonė yra skolinga ilgą laiką (metus ar daugiau). Tačiau jei skola greitai didėja, bankroto byla gali būti inicijuojama ir po trumpesnio skolos laikotarpio (vieno–dviejų mėnesių). Atsižvelgiama į tai, ar įmonė bent iš dalies mažina skolas, ar kreipiasi dėl įmokų atidėjimo sutarties sudarymo“, – informuoja S. Jarmalis.
Rizikingiausi – statybų ir restoranų sektorius
Pasak R. Ruseckaitės, pernai statybų ir restoranų sektoriuose įmonių mokumas prastėjo labiausiai. 2017 m. bankrotų lygis (lyginant bankrutavusių įmonių skaičių su veikiančiomis) didžiausias buvo statybų sektoriuje (1,9 proc.), viešojo maitinimo (1,7 proc.) bei prekybos sektoriuje (1,3 proc.).
Tuo tarpu „Sodra“ įvardija didžiausias bankrutavusias įmones, kurios turėjo atleisti daugiausia darbuotojų: „RJF Baltic“ (laikinojo įdarbinimo agentūra), „Largus“ (medienos gaminiai), „Lakaja“ (statyba), „Manfula“ (projektavimo ir konstrukciniai darbai), „Ekstara“ (žaliavų rūšiavimas), „F and B“ (restoranai, kavinės), „Ladersa“ (prekyba), „TM Capital“ (statyba).
Naujienų portalas tv3.lt jau rašė apie „Sodros“ įdiegtą naują priemonę, kuria pasinaudoję galite pamatyti, ar įmonė, kurioje dirbate, yra tarp bankrutuojančių. „Sodros“ svetainėje skelbiamos įmonės jau yra bankrutuojančios. Tad tokios galimybės, kad tos įmonės nebankrutuos, nėra.
Manoma, kad ateityje bankrotų mažės
Kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė Rasa Ruseckaitė mano, kad pastarasis 3 metų laikotarpis buvo pakankamas laiko tarpas apsivalyti rinkai nuo nemokių įmonių, todėl tikėtina, kad augant ekonomikai ir neįvykus netikėtiems ekonomikos sukrėtimams, bankrotų tik mažės.
„2018 m., tikėtina, bankrotų lygis mažės. Tą kol kas patvirtina ir paskutinių 6 mėnesių statistika, kuri rodo aiškų bankrotų mažėjimo trendą. Per pastaruosius 6 mėn., lyginant su analogišku laikotarpiu pernai, bankrutuoti pradėjo apie 16 proc. mažiau įmonių“, – teigia ji.
Praeitais metais itin daugėjo įmonių finansiniame sektoriuje
Kol vienos įmonės bankrutuoja ir yra priverstos nutraukti veiklą, įsikuria kitos. „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas Vadimas Ivanovas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad praeitų metų išskirtinumas – finansinės veiklos sektoriaus augimas. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, įmonių, veikiančių šiame sektoriuje, skaičius per metus išaugo 7,9 proc. arba 65 įmonėmis daugiau. Ir netgi nors tarp bankrutuojančių įmonių daugiausia buvo įmonių statybos sektoriuje, jame ir toliau auga naujų žaidėjų skaičius.
„Labai tikėtina, kad padidėję aktyvumas finansinės veiklos srityje yra susijęs su fin–tech sektoriaus ir blockchain technologijų komercializavimo aktyvia plėtra Lietuvoje.
Be to, aktyvi nekilnojamojo turto rinka paskatino naujų subjektų atsiradimą statybos bei nekilnojamojo turto operacijų veiklose. 6,6 proc. išaugo karjerų eksploatavimo veiklą vykdančių įmonių skaičius augo 6,6 proc., statybos veiklą vykdančių įmonių skaičius padidėjo 3,6 proc., o nekilnojamojo turto operacijas vykdė 3,2 proc. daugiau ūkio subjektų. Pernai taip pat įsikūrė 18 naujų baldų gamyba užsiimančių ūkio subjektų (1,9 proc. augimas), o metalo gaminių gamybos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų skaičius išaugo 13 subjektų (1,8 proc. augimas)“, – nurodė jis.
Pagal Registrų centro duomenis, 2017 m. buvo įsteigta 11 381 naujų juridinių asmenų, tai 8,6 proc. daugiau nei 2016 metais.
„Taigi panašu, kad verslumo situacija gerėja, kadangi 2016 m. naujų juridinių asmenų metinis augimas siekė tik 3,1 proc., o 2015 m. jų skaičius mažėjo net 26,6 proc.“, – išvados prieina V. Ivanovas.
