Žarnyno vėžys prasideda tuomet, kai žarnyne esančios ląstelės pradeda per greitai dalintis. Kai taip nutinka, sutrinka virškinimo sistema. Vienas iš pirmųjų tokios situacijos požymių – tuštinimosi įpročių pokyčiai.
Pasak „One Ashford“ ligoninės informacijos, žarnyno vėžį gali reikšti pojūtis, kad niekaip nepavyksta iki galo išsituštinti.
Štai kiti požymiai, į kuriuose reikėtų atkreipti dėmesį:
- Tuštinimosi įpročių pokyčiai, pavyzdžiui, diarėja ar konstipacija, o taip pat išmatų konsistencijos pakitimai
- Kraujavimas iš išangės tuštinimosi metu
- Nuolatinis nemalonus jausmas pilve arba skausmas, spazmai
- Nuovargio, išsekimo ir silpnumo pojūčiai, kuriuos sukelia žemas raudonųjų kraujo kūnelių kiekis
- Nepaaiškinamas svorio kritimas
- Guzas pilve ar išangėje, kurį gydytojui pavyksta užčiuopti.
Vien todėl, kad jaučiate šiuos simptomus, dar nereiškia, kad sergate žarnyno vėžiu. „One Ashford“ ligoninės atstovai aiškina, kad šie simptomai gali būti susiję su daugeliu kitų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, su hemorojumi, rašoma express.co.uk.
„Tačiau su amžiumi į tokius simptomus reikėtų žiūrėti rimčiau, ypač jei jau esate išbandę įprastinius gydymo būdus ir jie nepadeda.“
Didžiosios Britanijos Nacionalinės sveikatos tarnybos patarimu, į savo gydytoją reikėtų kreiptis tuomet, jei jaučiate kurį nors iš šių simptomų bent tris savaites arba ilgiau.
„Apsilankę pas šeimos gydytoją papasakokite apie savo simptomus ir pasakykite, ar jūsų šeimoje yra buvę žarnyno vėžio atvejų.“ – pataria ši institucija. – „Dažniausiai bus atlikta paprasta išangės apžiūra, vadinama digitaline rektaline apžiūra (DRA), o taip pat gydytojas apžiūrės jūsų pilvą.“
Tokiu būdu gydytojas patikrina, ar pilve ar išangėje nėra guzų.
Ar man gresia pavojus?
Tiksli žarnyno vėžio priežastis nežinoma, bet tyrimais nustatyti kai kurie rizikos faktoriai, kuriems esant žarnyno vėžiu susergama dažniau. Rizika susirgti žarnyno vėžiu (gaubtinės ar tiesiosios žarnos) priklauso nuo daugelio skirtingų faktorių – amžiaus, genetikos ir gyvenimo būdo. Žinoma, net jei esate vienoje ar keliose rizikos grupėse, tai dar nereiškia, kad būtinai susirgsite.
Vis dar neaišku, kokią reikšmę tam turi mityba, bet žinoma, kad tam tikri maisto produktai tikrai gali paveikti šią tikimybę. Daugeliu tyrimų patvirtinta, kad gausus raudonos ir apdorotos mėsos suvartojimas padidina žarnyno vėžio riziką. Skaičiuojama, kad maždaug 13 iš 100 žarnyno vėžio atvejų Didžiojoje Britanijoje yra siejama su tokiais mėsos produktais. Apdorota mėsa – tai bet kokiu būdu paruošta mėsa ar mėsa su pridėtais skoniais, pavyzdžiui, šoninė, dešra, dešrelės, mėsos konservai ar net vištienos kąsneliai.
Per dieną daugiau nei 90 g raudonos ar apdorotos mėsos suvartojantiems žmonėms rekomenduojama šį kiekį sumažinti bent iki 70 g. 70 g svorio nurodymas galioja pagamintai, o ne žaliai mėsai. Anot „Cancer Research UK“, nutukimas taip pat yra svarbus rizikos faktorius.
„Skaičiuojama, kad 11 iš 100 žarnyno vėžio atvejų yra siejami su viršsvoriu ar nutukimu“, – įspėja ši organizacija.
Nutukimu laikomas didelis viršsvoris, kai kūno masės indeksas (KMI) yra lygus 30 arba aukštesnis. KMI – tai rodiklis, kuris parodo, ar jūsų svoris nekelia pavojaus sveikatai, lyginant su jūsų ūgiu.
