Kaip antradienį pranešė konservatoriai, laikinoji TS-LKD pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Europos liaudies partijos (ELP) politinės šeimos partijas ragindama „imtis lyderystės ir paremti už europietišką šalies kelią kovojančius kartvelus, kurie siekia naujų sąžiningų rinkimų“.
Tokiam kreipimuisi, anot pranešimo, balsų dauguma pritarė ir TS-LKD prezidiumas.
Laiške siūloma imtis griežtų veiksmų nacionaliniu lygiu, Europos Vadovų Taryboje (EVT) ir kituose tarptautiniuose formatuose prieš valdančiąją partiją „Sakartvelo svajonę“ ir jos įkūrėją oligarchą Bidziną Ivanišvilį.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė siūlo europiniams partneriams susilaikyti nuo Sakartvelo Vyriausybės, parlamento ir jo išrinkto prezidento pripažinimo.
„Kreipimusi siūloma pripažinti dabartinę Sakartvelo prezidentę Salomę Zurabišvili, kaip vienintelę teisėtą išrinktą šalies lyderę, kol bus surengti nauji rinkimai. (...) TS-LKD ragina surengti naujus parlamento rinkimus Sakartvele tam, kad būtų atkurtas teisėtas valdymas bei raginame suformuoti aukščiausio lygio ES misiją, kuri būtų nedelsiant pasiųsta pasirengti naujiems parlamento rinkimams tiesiogiai prižiūrint ESBO, ES ir kitoms tarptautinėms organizacijoms“, – pranešime cituojama R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
TS-LKD siūlo nacionaliniu ir ES lygiu taikyti tikslines sankcijas „Sakartvelo svajonės“ pareigūnams, B. Ivanšviliui ir artimiausiems jo politiniams bendražygiams, atsakingiems „už nedemokratinės krypties pasirinkimą, rinkimų klastojimą, masinius žmogaus teisių pažeidimus“.
Kreipimesi raginama didinti spaudimą dabartiniams Sakartvelo valdantiesiems, siūloma Europos Komisijai ir EVT persvarstyti visas ES santykių su „Sakvartvelo svajone“ priemones, kviečiama sustabdyti visą nacionalinę ir tarptautinę finansinę paramą bei konkrečias vystomojo bendradarbiavimo programas su „Sakartvelo svajonės“ kontroliuojamomis valstybinėmis institucijomis.
„TS-LKD įsitikinusi, kad tai vienintelis būdas įtvirtinti Sakartvelo nepriklausomybę, suverenitetą ir europinius siekius“, – rašoma pranešime.
Tuo metu „laisviečiai“ dėl situacijos Sakartvele kreipėsi į europinę liberalių partijų šeimą – Europos liberalų ir demokratų aljansą (ALDE), ragindama „reaguoti į demokratijos eroziją Sakartvele“.
„Laisvės partija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos valstybės vadovų nuosaiki pozicija šiuo klausimu gali sudaryti erdvę Rusijos įtakai regione plėstis. Tai kelia tiesioginę grėsmę ir Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl būtina stiprinti veiksmų koordinavimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis“, – rašoma partijos pranešime.
„Laisviečiai“ ragina liberalias Europos partijas per nacionalinių parlamentų, vyriausybių ir Europos Parlamento narius nepripažinti išrinkto parlamento ir jo paskirto prezidento, paremti prezidentę S. Zurabišvili kaip vienintelę „legitimią Sakartvelo prodemokratinio judėjimo atstovę“.
Laisvės partija taip pat ragina taikyti tikslines sankcijas pareigūnams, atsakingiems „už rinkimų klastojimą, politinį persekiojimą ir žmogaus teisių pažeidimus“, pradėti tarptautinius tyrimus dėl „rinkimų suklastojimo ir pilietinės visuomenės slopinimo Sakartvele“, šalies institucijoms skirtas lėšas nukreipti pilietinei visuomenei ir demokratinėms iniciatyvoms remti bei palaikyti laisvų ir sąžiningų rinkimų, prižiūrimų tarptautinių stebėtojų, surengimą.
Anot „laisviečių“, svarbu įvertinti platesnes situacijos Sakartvele pasekmes kaimyninėms valstybėms, įskaitant Armėniją ir Moldovą, bei būtinybę priešintis Rusijos įtakai regione.
„Demokratijos erozija Sakartvele kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, nes šie procesai didina Rusijos įtaką regione. Lietuvos institucijoms užimant nuosaikią poziciją dėl valdžios užgrobimo Sakartvele, kreipiamės į savo europinę partijų šeimą, siekdami mobilizuoti demokratines jėgas ir pasipriešinti šiems procesams europiniu lygmeniu“, – pranešime cituojamas Laisvės partijos pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
Tūkstančiai žmonių Sakartvele reguliariai išeina į gatves nuo tada, kai valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ lapkričio pabaigoje nusprendė sustabdyti derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą. Policija vis dažniau ėmė naudoti prievartos ir bauginimo taktikas bandydama išsklaidyti protestus.
Kartvelai pirmą kartą tiesiogiai nerinko prezidento. Jį išrinko „Sakartvelo svajonės“ kontroliuojama rinkikų kolegija gruodį. Valdančioji partija tokiu būdu sustiprino savo valdžią po spalį įvykusių rinkimų, kurie, kaip teigia opozicija, buvo suklastoti padedant Rusijai.
Aštuonios Šiaurės ir Baltijos šalys (NB8) – Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Norvegija, Danija ir Islandija – gruodžio pabaigoje išplatino bendrą pareiškimą, kuriame įvertino sudėtingą padėtį Sakartvele, pasmerkė smurtą prieš taikius protestuotojus ir paragino apsvarstyti galimybę surengti naujus parlamento rinkimus.
Vakarų valstybės, tarp jų ir Lietuva, dėl žmogaus teisių pažeidimų įvedė sankcijas Sakartvelo valdantiesiems ir partijos „Sakartvelo svajonė“ atstovams.
JAV gruodžio pabaigoje įvedė sankcijas buvusiam Sakartvelo ministrui pirmininkui ir valdančiosios partijos įkūrėjui turtingiausiam kartvelui Bidzinai Ivanišviliui, teigdamos, kad jis kenkia šalies demokratinei ateičiai, siekdamas naudos Rusijai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
