Ketvirtadienį paskelbtu nauju nuosprendžiu nuspręsta, kad Jegoras Ščerbatiukas nužudymo byloje turi kalėti 13 metų ir 6 mėnesius, o subendrinus su bausme už kitus nusikaltimus, jis turi iš viso kalėti 16 metų ir 6 mėnesius. Anksčiau paskelbtu Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu J. Ščerbatiukui buvo skirta 18 metų laisvės atėmimo bausmė.
Sergejus Cepajevas ir Aleksejus Babuškinas anksčiau buvo nuteisti kalėti po 14 metų, pagal Apeliacinio teismo verdiktą jiems skirtos 12 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.
„Nuosprendį kolegija priėme nustačiusi, kad įrodyta, surinkta pakankamai įrodymų, kad jie įvykdė tyčinį nužudymą, tačiau tai padarė, ne organizuota, o bendrininkų grupe“, – sakė teisėja Daiva Pranytė-Zalieckienė.
Be to, pasak teisėjos, dabar paskirtos bausmės atitinka nusikaltimo padarymo metu galiojusius įstatymus. Jaunas vyras buvo nužudytas 2004 metų rudenį.
Apeliacinio teismo verdiktas įsiteisėja tą pačią dieną, tačiau dar gal būti skundžiamas Aukščiausiajam Teismui.
Nors nuosprendis dėl seniai įvykdyto nusikaltimo įsiteisėjo, nukentėjusiesiems jis neatrodo teisingas.
„Nesąmonė, jie ir taip buvo gavę nedideles bausmes, dabar jos dar labiau sutrumpėjo“, – BNS sakė nužudytojo Jono Bystrachovskio mama Alina Bystrachovskaja. Ji sielvartavo, kad jos vienintelio sūnaus žudikams skirtos per švelnios bausmės, motinos manymu, jie nusipelnė kalėti iki gyvos galvos. Pasak A. Bystrachovskajos, iki šiol net nepradėti atlyginti civiliniai ieškiniai. Teismas iš kaltųjų dėl jos sūnaus mirties priteisė 25 tūkst. eurų neturtinės žalos.
2016 metų gruodį Panevėžio apygardos teismas dėl 2004 metų rudenį Visagine įvykdytos žmogžudystės kaltais pripažino tris vyrus.
Nuosprendį Apeliaciniame teismui apskundė visi nuteistieji ir jų advokatai – jie prašė išteisinimo arba trumpesnių bausmių.
Jaunas vyras buvo nužudytas įtarus, kad bendradarbiauja su policija tiriant narkotikų bylą. Jis buvo apklaustas, tačiau iš tikrųjų vertingos informacijos pareigūnams nesuteikė. Nuosprendyje rašoma, kad Visagine gyvenęs J. Bystrachovskis buvo nužudytas dėl piliečio pareigų vykdymo.
2005 metų pradžioje viena visaginietė kreipėsi į policiją dėl prieš keletą mėnesių dingusio sutuoktinio J. Bystrachovskio. Buvo paskelbta jo paieška, bet nepavykus nustatyti, kaip ir kokiomis aplinkybėmis vyras dingo, tyrimas buvo nutrauktas.
Tai, kad J. Bystrachovskis buvo nužudytas, o jo kūnas užkastas Ignalinos rajone esančio Gražutės regioninio parko miške, buvo nustatyta tik po dešimtmečio. 2014 metų pabaigoje gavus svarbios informacijos, Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės Nidos Grunskienės nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl dingusiojo buvo atnaujintas ir tęsiamas dėl galimo nužudymo, nusikaltimo ar nusikaltimą padariusio asmens slėpimo ir nepranešimo apie nusikaltimą.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad su vyru nuspręsta susidoroti iš anksto, parke jau buvo iškasta ir paruošta duobė. J. Bystrachovskis buvo užpultas garaže, bylos duomenimis, jam suduoti keturi smūgiai metaliniu įrankiu į galvą bei nugarą.
Manoma, kad nuteistieji įtarė, kad J. Bystrachovskis bendradarbiavo su teisėsaugos institucijų pareigūnais ir galėjo jiems suteikti informacijos apie narkotikų platinimą Visagino mieste, su kuriuo jie buvo susiję. 2003 metais pagal gautą operatyvinę informaciją Visagino mieste buvo išaiškinta organizuota grupė, platinusi narkotikus. Sulaikytoje ir vėliau nuteistoje grupuotėje buvo ir nuteistojo S. Cepajevo brolis.
S. Cepajevas prašė Apeliacinio teismo jį išteisinti, nes jo manymu, nuosprendį paskelbęs teismas jo kaltę grindė netiesioginiais įrodymais, jis neturėjo motyvo organizuoti nužudymą ir nužudyti žmogų. Išteisinimo prašė ir A.Ba buškinas, teigdamas, kad jis tik tapo tik atsitiktiniu įvykio liudytoju.
J. Ščerbatiukas prašė panaikinti nuosprendį, jis mano, kad jis nepagrįstai pripažintas nusikaltimo organizatoriumi ir nusipelno ne didesnės nei 11 metų laisvės atėmimo bausmės.
Nukentėjusioji A. Bystrachovskaja yra pasakojusi, kad susidūrė su dideliais sunkumais laidojant sūnų – laidotuvėms teko imti paskolą, padėtį sunkino ir tai, kad velionis nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos. Buto, kuriame jis gyveno savininkas, vyrui dingus be žinios, panaikino deklaraciją.
A.Bystrachovskaja pasakojo, kad ir ji, ir jos sūnus anksčiau tarnavo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Pasak motinos, sūnus į nelaimę pateko susigundęs lengvais pinigais.
J.Bystrachovskis artimiesiems pasakodavo, kad užsienyje perka naudotus automobilius, juos Lietuvoje suremontavęs parduoda ir taip užsidirba.
Nagrinėjant bylą Panevėžio apygardos teisme vilnietė A. Bystrachovskaja pasakojo, kad sūnus dirbo garaže, atsiveždavo automobilių. Tačiau daug laiko praleisdavo kalbėdamasis telefonu. Ji žinojo, kad sūnus važinėdavo į kalėjimą ir veždavo siuntinių kalintiems keliems vyrams.
J. Bystrachovskiui netikėtai dingus, buvo skleidžiami gandai, kad jis išvykęs į užsienį, o jo vaiką net pasiekdavo tariamos tėvo lauktuvės iš užsienio. Buvo skleidžiami gandai, kad dingęs vyras gyvena Vokietijoje bei Ispanijoje.
Tyrimo metu pareigūnai išsiaiškino, kad duobę miške, kur buvo užkastas nužudytasis, visaginiečiai iškasė prieš porą dienų iki žmogžudystės, pasidalijo vaidmenimis, taip pat susitarė, ką pasakos po J. Bystrachovskio dingimo.
