Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje gana smarkiai mažėjęs savižudybių skaičius šiemet vėl šoktelėjo - per pirmus penkis mėnesius šalyje savo noru iš gyvenimo pasitraukė 454 žmonės. Tai pusšimčiu daugiau nei pernai tuo pat metu. Be to, Lietuvos gyventojai išgėrė ir daugiau svaigalų. Mokslininkai sako, kad šie rodikliai glaudžiai susiję.
Anot Statistikos departamento, pastaraisiais metais savižudybių skaičius mažėjo, bet šių metų viduryje staiga vėl šoktelėjo. Vien gegužę mus paliko 104 tautiečiai.
"Sunku ką nors konkrečiai pasakyti dėl šių penkiasdešimties žmonių. Bet kuriuo atveju tai - siaubingai daug", - sakė dr. Nida Žemaitienė, Kauno medicinos universiteto docentė. Tačiau ji perspėjo nepasikliauti statistika aklai, nes rodikliai šiemet dar gali keistis - nemaža dalis žmonių pasitraukia iš gyvenimo atostogų laikotarpiu. Šis planuoto poilsio metas, atmieštas svaiginimusi, ne vieną problemų turintį asmenį būtent ir paskatina išeiti anapus.
"Nors savižudybių kasmet po truputį mažėja, tai dar nereiškia, kad darome viską, ką reikia. Pažiūrėkime į svaigalų suvartojimą: pernai, palyginti su 2006 metais, jis padidėjo drastiškai. O juk alkoholis Lietuvoje lemia 70 proc. savižudybių, ir tai tikriausiai didina riziką", - atkreipė dėmesį N.Žemaitienė. Primename, kad pernai vienas gyventojas vidutiniškai išgėrė 14,3 litro gryno alkoholio - dviem litriniais buteliais daugiau nei 2006-aisiais.
Tiesa, docentė nelinkusi aklai sieti padažnėjusių savižudybių su ekonomikos smukimo tendencijomis ir dėl to įsivyraujančiomis pesimistiškesnėmis nuotaikomis: kad žmones slegia ateinantis ūkio sulėtėjimas, rodo gyventojų apklausos (vadinamasis vartotojų pasitikėjimo rodiklis). "Aišku, veikia ir ekonomikos nuosmukis, socialinės sąlygos, bet, manyčiau, į viską reikia žiūrėti plačiau. Štai neseniai skaičiau paskaitas rajonuose. Po kiekvieno pranešimo man reikėdavo dar vieną kitą rimtų rūpesčių turintį žmogų pakonsultuoti arba pamąstyti, kur jį nukreipti. Bet apskritai kaime psichologinė pagalba žmogaus praktiškai nepasiekia", - pasakojo gydytoja.
Jos įsitikinimu, suicidologijos problemos nebegalima atidėlioti, būtina spręsti kompleksiškai, nes mūsų krašte savižudžių vis dar yra vidutiniškai tris kartus daugiau nei likusioje Europos Sąjungoje. "Tai neatitinka jokių normų. Žinoma, savižudybė apskritai negali būti norma", - pridūrė N.Žemaitienė.
