Politinių bei kultūrinių įvykių prasme šie metai Lietuvai yra pelningi: Lietuva švenčia 1000-ąsias jos minėjimo istorijos analuose metines.
Lietuvos žmonės išrinko pirmąją moterį-prezidentę ryžtingą balsų persvarą. Nors šalis patiria ekonominę krizę, jos piliečių dvasia demonstruoja seniai nematytą atkaklumą išreiškiant savo pilietinę sąmonę bei siekį suteikti šaliai naują ratą istorijos sukūry. Tuo tarpu meno srityje yra daromi žingsniai, kad padarytų šią iniciatyvą labiau pastebiamą.
Kiti metai pratęs svarbių įvykių eilę. Vienas iš jų - Vilniaus universiteto, antrojo seniausio Europos universiteto, bibliotekos 440-osios metines. Tai – reikšmingas reiškinys, kadangi bibliotekoje saugoma unikali rankraščių, žemėlapių, knygų kolekcija ir, platesne prasme, apskritai rankraštinis bei spausdintinis paveldas, aprėpęs bei apjungęs vakarų bei rytų rašytinio žodžio tradicijas. Pažymėtina, kad per savo egzistavimo laikotarpį biblioteka pergyveno režimo permainas, kelis karus, veiklos nutraukimą ir beveik išnykimą. Šiais metais pradėti ruoštis bei pažymėti iškilmingą datą bendrame projekte nusprendė VU bibliotekos direkcija ir dailininkas Ruslan Korostenskij.
Dailininkas jau pristatė savo tapubos darbus dailės pasaulio arenoje: sėkmingos parodos užsienyje, kolekcininkų interesas, aktyvus socialinis gyvenimas. Šį kartą bendrame projekte su Vilniaus universiteto bibliotekos direkcija buvo nubrėžtas tikslas nutapyti tris žymių veikėjų, palikusių savo žymę bibliotekos istorijoje, portretus, kad paminėtų bei atvaizduotų istoriškai svarbias personalijas, kurie prisidėjo prie bibliotekos kaupimosi, išsaugojimo bei praturtinimo.
Paklaustas apie tai, kas nulėmė įžymybių atranką, Ruslan atsako: “Niekas negalėjo žinoti geriau už pačius VU bibliotekos darbuotojus. Jie labai energingai ėmėsi šio projekto ir surengė konsultantų grupę, kuri, išanalizavus nuomones bei jau turimą bibliotekos portretų kolekciją, ir priėmė galutinį sprendimą dėl personalijų. Kiek suprantu, jų sprendimas nebuvo lengvas. Jis buvo apsunkintas ne tiktai skirtingomis nuomonėmis, bet ir egzistuojančia faktine medžiaga: sunku tapyti žmogų, gyvenusi prieš kelis šimtus metų, ir kurio išvaizdos niekur nebuvo užfiksuota”.
Trijų personalijų vardai jau nebe paslaptis. Patys konsultantai pripažino, kad padaryti galutinį sprendimą nebuvo lengva. Tačiau galų galiausiai nusprendė, kad tai turėtų būti Joachimo Lelevelio, Vaclavo Biržiškos bei Levo Vladimirovo portretai.
Joachimas Lelevelis (1786-1861) baigė bei profesoriavo Vilniaus universitete, ir savo testamente paliko savo knygų, žemėlapių ir visą savo archyvą Vilniaus universiteto bibliotekai. Vaclovas Biržiška (1884 –1956) savo karjeroje apjungė dekano pareigas Vilniaus universiteto teisės fakultete bei tyrinėjo bibliografiją ir bibliotekininkystę. Levas Vladimirovas (1912-1999), šešeris metus vadovavęs Jungtinių Tautų organizacijos bibliotekai bei direktoriavęs Vilniaus universiteto bibliotekai, šalia kitų savo nuopelnų yra puikiai žinomas už tai, kad sugrąžino pirmosios lietuviškosios knygos “Katekizmo” originalą.
Portretai buvo atlikti realistiniu stiliumi, siekiant klasikinėmis šio žanro tradicijomis. “Žinoma, taip pat turėjau pamatyti bei savo portretus tapydamas atsižvelgti į jau turimų bibliotekoje portretų stilių. Tradicijos išlaikimas tapyboje, nors ir panaudojant tam tikras moderniškas technikas, buvo vienas mano tikslų. Be abejo, turėjau atsižvelgti bei apgalvoti veikėjų pozas, veidų išraišką, drabužius, šukuosenas ir net charakterius. Tokiam “akademiniam” projektui įgyvendinti turėjau kruopščiai išstudijuoti apskritai personalijų laikmečio įpročiuis rengtis bei atrodyti, tam, kad ne tik atvaizduočiau žmogų, bet patalpinčiau jį į natūralią jam aplinką. O susipažinęs su turima medžiaga, litografijomis, kitais portretais, nuotraukomis, siekiau suprasti bei atvaizduoti veikėjo nuotaiką, charakterį, individualumą, sukurti už jo pečių istoriją.”
Pats dailininkas mano, kad šiuolaikinėje visuomenėje svarbu rengti tokius socialinius projektus. Baigęs vieną iš jų, dailininkas tikisi, kad tai – tik naujų idėjų ir kitų socialinių iniciatyvų pradžia.
