Tyrimo, skirto nustatyti automobilių priežiūros įpročius skirtingose šalyse, duomenimis, Baltijos šalių vairuotojai savo automobiliais rūpinasi išties neblogai, tačiau jei vyrai vis dar dažnai atlieka profilaktinius patikrinimus patys, tai moterys dažniausiai pasitiki profesionalais. Tyrimą atliko „Chevrolet“ atstovai.
Chaosas, kurį keliuose sukėlė netikėtai gausiai iškritęs sniegas, šįsyk Lietuvos vairuotojų neužklupo nepasiruošusių: tyrimas, kurio metu buvo apklausti didžiųjų Baltijos šalių miestų vairuotojai parodė, kad dauguma jų įprato nelaukti pirmųjų šalčių ir žiemines padangas savo automobiliui susimontuoja vėlyvą rudenį, dar prieš pasirodant pirmosioms snaigėms. Nepaisant to, kad Lietuva yra piečiausia iš Baltijos šalių, Lietuvos vairuotojai žiemai ruošiasi kur kas aktyviau nei jų kaimynai iš Latvijos ir Estijos. Beveik 78% Vilniaus ir Kauno vairuotojų teigė pasikeitę žiemines padangas dar prieš pirmuosius šalčius, tačiau taip pasielgė tik 58% Latvijos ir 52% Estijos vairuotojų. Kaip bebūtų keista - net 45% šiauriausios iš Baltijos šalių – Estijos vairuotojų šiemet žiemines padangas keitė tik pirmąkart pasnigus.
Tyrimas taip pat parodė, kad vertindami savo pastangas prižiūrint automobilį, dauguma Baltijos šalių vairuotojų mano, skiriantys tam pakankamai dėmesio, tačiau lietuviai kaip visuomet yra kur kas kritiškesni savo atžvilgiu nei kaimynai: beveik 40% Lietuvos vairuotojų mano, kad savo automobilį prižiūri tik vidutiniškai gerai (tik 12% iš jų mano, darantys tai puikiai), tuo tarpu atitinkamai savo pastangas vertino 37% ir 16% Latvijos bei 25% ir net 40% Estijos vairuotojų.
Tyrimo metu nustatyta, kad iš tikrųjų Baltijos šalių vairuotojų įpročiai prižiūrint automobilį skiriasi nežymiai. Tiesa, vairuotojos moterys vis dar vengia teptis rankas profilaktiškai tikrindamos ar po jų automobilio variklio gaubtu viskas tvarkoje. Reguliariai tai daro tik 11,5% Lietuvos, 7% Latvijos ir 22% apklaustų Estijos vairuotojų moterų, tuo tarpu net 60%, 56% ir 63% atitinkamai Lietuvos, Latvijos ir Estijos vairuotojų vyrų patvirtino reguliariai profilaktiškai patikrinantys savo automobilius patys.
Tyrimo metu nustatyta, kad 26% ir 46% Lietuvos vairuotojų savo automobilį plauna atitinkamai kas dvi savaites arba kartą per mėnesį. Latvijos vairuotojai plovyklose lankosi dar rečiau – beveik 53% jų automobilį plauna tik kartą per mėnesį, tuo tarpu Estijos vairuotojai savo automobilio išvaizdai teikia daugiau svarbos: kartą per savaitę plovykloje lankosi 13%, o kas dvi savaites – dar 34% iš jų. Antra vertus, tarp Lietuvos vairuotojų šiek tiek mažiau visiškai nekreipiančių dėmesio į automobilio išvaizdą: tik 13% didžiųjų Lietuvos miestų vairuotojų plauna automobilį tik tuomet kai kas nors ant jų pirštu užrašo „Nuplauk mane“, tuo tarpu tiek Latvijoje, tiek Estijoje tokių vairuotojų yra daugiau nei penktadalis.
Apytiksliai pusė Lietuvos ir Latvijos vairuotojų moterų nurodė, pirmenybę teikiančios mažiems automobiliams, tuo tarpu net 44% Estijos vairuotojų moterų renkasi didelius šeimyninius automobilius.
Nors tradiciškai įprasta manyti, kad vairuotojai vyrai yra pametę galvas dėl greitų, sportinių automobilių, tyrimas parodė, kad Baltijos šalyse vyrai pirmenybę teikia patogiems šeimyniniams modeliams arba visureigiams. Juos atitinkamai rinktųsi 46% ir 22% Lietuvos, 48% ir 19% Estijos vairuotojų vyrų. Visureigiai mažiausiai populiarūs Latvijoje, kur tokio tipo automobilius rinktųsi tik 16% vairuotojų, tuo tarpu Latvijos vairuotojai vyrai taip pat pasirodė esą didžiausi sportinių automobilių mėgėjai: jiems pirmenybę teikia beveik trečdalis mūsų kaimynų.
Tyrimas taip pat parodė, kad nepaisant vyraujančių stereotipų visų trijų Baltijos šalių automobilių parkas skiriasi palyginti nežymiai, o didžioji dalis Lietuvos, Latvijos bei Estijos keliais riedančių automobilių yra bent 6 metų amžiaus. Tiktai 5% iš didžiuosiuose miestuose eksploatuojamų automobilių yra įsigyti šiemet. Bene ryškiasias skirtumas lyginant Baltijos šalių automobilių parkus yra sąlyginai didelis automobilių, kurių amžius siekia nuo 1 iki 3 metų, skaičius Estjoje (24% palyginti su 14% Latvijoje ir tik 10% Lietuvoje).
Tyrimo, atlikto šių metų lapkričio pabaigoje, metu buvo apklausti 900 vairuotojų didžiuosiuose Lietuvos, Latvijjos ir Estijos miestuose. Iš viso „Chevrolet“ vykdyto tyrimo metu buvo apklausta per 4700 vairuotojų 11-oje Rytų ir Centrinės Europos šalių – Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Kroatijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Rumunijoje, Serbijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Vengrijoje.
