Gyventojų apklausos rodo, kad į Seimą po rinkimų gali patekti mažiausia keturios partijos, tokios kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir Darbo partija (DP).
Toliau reitinguose rikiuojasi tokios politinės jėgos (jų pozicijos nuolat svyruoja): Partija „Laisvė ir teisingumas“ (PLT), Liberalų sąjūdis (LS), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA), Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) ir Laisvės partija (LP), Centro partija – tautininkai (CPT).
Portalas tv3.lt panagrinėjo šių partijų rinkiminius pažadus mokesčių, darbo užmokesčio, pensijų ir kitų išmokų srityje.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Didžiausia valdančiųjų partija neskelbia savo rinkimų programos. LVŽS interneto svetainėje nurodoma, kad informacija apie ją „rengiama“.
Sprendžiant iš partijos vadovybės pasisakymų antradienį vykusioje spaudos konferencijoje, rinkimų programos ji ir neturės. Tačiau jei laimės rinkimus, tuomet esą vadovausis 2021-2030 m Nacionaliniu pažangos planu, kurį rengė ministerijos, o trečiadienį turėtų patvirtinti Vyriausybė.
Jos posėdžio darbotvarkėje iki antradienio darbo dienos pabaigos šio dokumento galutinis projektas nebuvo paskelbtas. Partijos ir Vyriausybės atstovai nesutiko su planu supažindinti, nes jis esą dar tobulinamas. Kaip ten bebūtų, anksčiau skelbtoje plano versijoje numatoma:
„Mažinti pajamų nelygybę, kuri didina visuomenės susipriešinimą, emigraciją, nusikalstamumą, mažina socialinio teisingumo jausmą, todėl neigiamai veikia visuomenės socialinę gerovę. Remiantis EK ataskaita, Lietuvoje pajamų nelygybės problemą siūloma spręsti gerinant mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą, didinant mokesčių sistemos progresyvumą, didinant mokesčių lengvatų sistemos veiksmingumą.“
Taip pat plane numatoma užtikrinti teisingą ir subalansuotą mokesčių sistemą, sumažinti mokestinius atotrūkius, gerinti mokestinių prievolių vykdymą, užtikrinti pakankamus viešuosius resursus kokybiškoms viešosioms paslaugoms teikti – didinti BVP dalį, perskirstomą per biudžetą iki lygio, artimesnio ES vidurkiui.
Vis dėlto tai gana abstraktūs teiginiai ir nėra aišku, kiek ir kaip būtų keičiami vieni ar kiti mokesčiai, algos, pensijos ar kitos išmokos.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai
Konservatoriai rinkimų programos projekte atkreipia dėmesį, kad šiuo metu auga valstybės išlaidos ir kartu mažėja surenkami mokesčiai:
„2020 m. Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas bus didžiausias ES ir sieks apie 12 proc. – visa tai neišvengiamai užprogramuos ekonominius sunkumus ateinantiems 2021 m. Todėl jau šių metų pabaigoje gali tekti priimti griežtus, su fiskaline drausme ir valstybės skolos bei biudžeto deficito balansavimu susijusius sprendimus.“
Paprastai tariant, TS-LKD užsimena, kad gali tekti arba mažinti valstybės išlaidas (pvz., įvairių sričių finansavimą, biudžetininkų algas ar išmokas), arba didinti pajamas (t.y. mokesčius).
Laimėję rinkimus dabartinės opozicijos atstovai žada peržiūrėti individualios veiklos ir mažosios bendrijos apmokestinimo reglamentavimą ir patentų sistemą. Esą bus siekiama, kad smulkių ir vidutinių įmonių mokestinė našta būtų minimali, o įmonei augant didėtų iki uždarosios akcinės bendrovės lygio.
Programoje konservatoriai kalba apie geresnes mokestines ir teisines paskatas ilgiau dirbti vyresniems darbuotojams.
Jie taip pat siūlys keisti šiuo metu galiojančią tėvystės išmokų tvarką, kai išmokos negali viršyti 2 šalies vidutinių darbo užmokesčių.
„Vadinamosios lubos dažnai demotyvuoja didesnes pajamas gaunančias šeimas, nes joms finansiškai nenaudinga planuoti nėštumą ar eiti vaiko priežiūros atostogų“, – rašoma TS-LKD programoje.
Tiesa, iš jos nelabai aišku, ar bus siūloma didinti išmokų lubas, ar jų atsisakyti, ar tik tėvystės išmokoms (jas gauna tik tėčiai, motinystės išmokos jau dabar lubų neturi), ar ir vaiko priežiūros.
Gana aptakus pažadas ir dėl pensijų sistemos. Konservatoriai žada didinti jos skaidrumą ir stiprinti ryšį tarp įmokų „Sodrai“ ir vėliau gaunamų jos išmokų.
„Vietoj našlių pensijų įvesime vienišų pensinio amžiaus asmenų pensijas, lygias 42 eurams per mėnesį. Dabar panašias išmokas (26 Eur) gauna tik pensinio amžiaus sulaukę našliai, tačiau niekada nesusituokę ar išsiskyrę pensininkai papildomos paspirties neturi.
Todėl naują 42 eurų per mėnesį išmoką gautų visi pensinio amžiaus sulaukę našliai, vieniši nesusituokę ar išsiskyrę pensininkai“, – tai vienas iš nedaugelio konkrečių pažadų. Tiesa, analogišką įstatymo projektą jau yra registravę Seime.
Lietuvos socialdemokratų partija
Kairiųjų atstovai savo programoje žada išanalizuoti universalių bazinių pajamų idėją. „Analizavimas“ nėra įvedimas, bet apskritai bazinės pajamos reiškia, kad net ir darbingiems, tačiau nedirbantiems gyventojams būtų mokama tam tikra suma pinigų, nepriklausomai nuo to, ar jie įsidarbina.
Taip pat LSDP siūlo universalios nacionalinės senatvės pensijos įdiegimą: „Ši pensija pakeistų bazines ir šalpos pensijas. Ši nacionalinė pensija būtų kasmet indeksuojama ir iki kadencijos pabaigos tikėtina pasiektų minimalų vartojimo poreikio dydį (šiuo metu 257 eurai).“
Be kita ko, socialdemokratai žada sudaryti galimybę II pensijų pakopos dalyviams bet kada pasitraukti atgaunant sukauptus pinigus.
„Mažinsime gyventojų pajamų apmokestinimą mažiausias pajamas gaunantiems asmenims bei didinsime apmokestinimą dideles pajamas gaunantiems asmenims. Siesime gyventojų pajamų mokesčio tarifus su pajamų dydžiu nepriklausomai nuo jų šaltinio (vienodas pajamas gaunantys turi ir vienodai mokėti); didinsime tarifų progresyvumą“, – rašoma šios partijos programoje.
Taip pat joje numatome visiems, taip pat ir savarankiškai dirbantiems, įvesti fiksuotus ir kainų atžvilgiu indeksuojamus neapmokestinamųjų pajamų dydžius (nuo jų priklauso mokėtina pajamų mokesčio suma).
Anot socialdemokratų, Lietuvoje maisto produktams turėtų galioti lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas (dabar – 21 proc.), o smulkiesiems gamintojams – 0 proc.
Kita vertus, jie siūlo nuo dabartinių 15 proc. iki 20 proc. didinti pelno mokestį ir peržiūrėti kitus kapitalo mokesčius verslui. Tuo metu nekilnojamojo turto ir žemės mokesčiai esą turėtų atitikti ES vidurkį (tai yra didėti), tačiau kaip tiksliai – neaišku (tik „socialiai pažeidžiamoms grupėms“ jis gali būti atidėtas ir perkeltas tiems, kas iš jų NT pirks).
Anot LSDP programos, paveldėjimo mokestis turėtų būti peržiūrėtas siekiant, kad jis būtų mokamas visais atvejais, kai paveldėto turto vertė viršija 1 mln. eurų.
Darbo partija
Kaip ir prieš ankstesnius rinkimus, šįkart DP programoje gana nemažai konkrečių ir viliojančių, tačiau sunkiai įgyvendinamų pažadų. Pvz., jie žada skaidrią metodiką minimaliai mėnesinei algai (MMA) indeksuoti. Esą jau dabar MMA turėtų siekti ne 607, o „bent“ 750 eurų ir per ketverius metus pakilti iki 1155 eurų.
„Darbiečiai“ taip pat žada pasiekti, kad iki kadencijos pabaigos vidutinis darbo užmokestis (VDU) šalyje būtų ne mažesnis kaip 2100 eurų prieš mokesčius, o vidutinė pensija – 60 proc. VDU. Jau dabar vidutinė pensija esą turėtų būti 527 eurų, o 2024 m. – bent 773 eurai.
„Sudarysime palankesnes mokestines sąlygas žmonėms dirbti ir užsidirbti. Kadencijos pradžioje stengsimės mažinti mokesčių naštą mažiausiai uždirbantiems, nuosekliai didinsime neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD)“ – taip pat žada DP.
Kita vertus, šios partijos atstovai tikina didinsiantys mokestinių pajamų santykį su BVP, taip skatindami ekonomiką ir mažindami „šešėlį“ Lietuvoje.
Kaip ir kitos partijos, DP žada mažinti mokesčius smulkiam verslui. Įmonėms, kurių metinė apyvarta siekia iki 300 tūkst. eurų, taikyti nulinį pelno mokesčio tarifą pirmaisiais veiklos metais, rašoma programoje.
Vietoje įprastinio 21 proc. „darbiečiai“ žada 7 proc. PVM ne tik maisto prekėms, bet apskritai „būtiniausių prekių krepšeliui“.
Liberalų sąjūdis
„Mažinsime mokesčius, taip palikdami daugiau pinigų žmogui ir šeimai“, – žadama šios partijos programoje. Pvz., jau minėtą PVM būtiniausiems maisto produktams – iki 5 proc.
Tuo metu visas su darbu susijusias pajamas (ir pačias didžiausias) liberalai žada apmokestinti vienodu 15 proc. tarifu (palaipsniui mažinant nuo 21 proc. ir daugiau).
Be to, LS teigia turintis tikslą suvienodinti NPD su minimaliu mėnesio MMA. Tai reikštų, kad uždirbantiems minimumą nereikėtų mokėti GPM.
„Pasisakome už ženklesnę kaupiamąją dalį valstybinio socialinio draudimo sistemoje, visokeriopai skatinant savanorišką kaupiamąjį senatvės pensijos draudimą. Gyventojai turėtų būti skatinami atidėti dalį savo pajamų investicijoms, investuojant visą gyvenimą, pradedant nuo jaunystės ir tokiu būdu pasiekti finansinę nepriklausomybę senatvėje.
Pasisakome už Lietuvoje veikiančių privačių pensijų fondų skaičiaus didinimą. Tokiu būdu tarp jų didinant konkurenciją ir skatinant tiesiogiai investuojančių pensijų fondų veiklą Lietuvoje“, – aiškinama sąjūdžio programoje.
Vienas iš jos tikslų pasiekti kad atlyginimas Lietuvoje būtų nuo 1300 eurų, o pensija – nuo 540 eurų: „Pensijų augimą garantuoja stipri vidutines pajamas gaunančių žmonių grupė. Vidutines žmonių pajamas reikia didinti iš vidinių resursų, sudarant žmonėms sąlygas aktyviai veikti kuriamoje Galimybių Lietuvoje, ir iš išorinių injekcijų, gaunamų per tiesiogines užsienio investicijas bei iš naujų startuolių.“
Tiesa, iš LS programos nėra visiškai aišku, kaip sumažinus mokesčius ir didinant pensijas, būtų įmanoma subalansuoti valstybės išlaidas ir pajamas.
Partija „Laisvė ir teisingumas“
Ši partija programoje įsipareigoja dvejus metus nedidinti mokestinės aplinkos.
Vėlesniu laikotarpiu esą būtų sumažintas PVM kasdienių produktų krepšeliui, centralizuotam šildymui, viešajam transportui, viešojo maitinimo paslaugoms (išskyrus alkoholinius gėrimus), viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms, knygoms ir spaudai, vaistams ir sveikatinimo paslaugoms, sveikam maistui bei šviežiai atšaldytai mėsai, paukštienai, žuviai.
„Siekdami geresnių demografinių rodiklių, nulinį PVM tarifą taikysime vaikiškoms prekėms. Tai reikšmingai prisidės prie socialinės atskirties mažinimo, minimalias pajamas gaunančių pragyvenimo lygio gerinimo.
Diegsime fiskalinius instrumentus, kad žmonės pajustų, jog dirbti apsimoka. Esame už nuoseklų MMA didinimą, atsižvelgiant į bendrus ekonomikos rezultatus bei infliacijos rodiklius. Minimalaus atlyginimo dydis neturi priklausyti nuo politikų geranoriškumo, o sudaryti pusę vidutinio atlyginimo šalyje. Taikysime lankstesnius darbo užmokesčio ir skatinimo priemonių nustatymo principus“, – rašoma PLT programoje.
Vis dėlto joje, palyginti su kitų politinių jėgų pažadais, gana nedaug konkretumo dėl mokesčių, darbo užmokesčio ar pensijų.
Lietuvos socialdemokratų darbo partija
Ši politinė jėga savo interneto svetainėje neskelbia atskiros 2020 m. Seimo rinkimų programos. Tačiau bendros jos programinės nuostatos ekonomikos srityje yra labai nekonkrečios:
„Pagrindinės mūsų socialinės politikos kryptys: mažinti skurdą ir pajamų nelygybę, stiprinti šeimos ir vaiko apsaugą, skatinti socialinę piliečių atsakomybę.
Tai galime pasiekti: skatindami ekonomikos augimą; kurdami gerai apmokamas darbo vietas; didindami MMA; siekdami, kad MMA dydis taptų lygus VDU; didindami NPD, pensijas ir išmokas; įtraukdami į veiklą ir įdarbindami asmenis, gaunančius socialinę paramą.“
Ši partija taip pat žada įtvirtinti solidarią mokesčių sistemą, panaikinti disproporcijas tarp darbo ir kapitalo apmokestinimo, didinti visų gyventojų pajamų apmokestinimo progresyvumą. Daugiau mokesčių surinkti žadama naikinant šešėlinę ekonomiką, turto ir kapitalo slėpimą, nelegalų darbą ir sukčiavimą mokesčių srityje.
Laisvės partija
Pasak šios partijos programos, jos siūloma mokesčių reforma sumažins bendrą apmokestinimo lygį, įskaitant efektyvius pelno mokesčio, gyventojų pajamų, „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo. Viena iš liberalių partijų taip pat žada 0 proc. pelno mokestį reinvestuojamam pelnui.
„Neįvesime jokių naujų mokesčių, o esami mokesčiai nebus keičiami, nebent juos mažinant, siekiant užtikrinti mokesčių sistemos stabilumą. Nuosekliai turi būti svarstoma apie pajamų mokesčių mažinimą, mokesčių sistemą orientuojant į efektyvesnį vartojimo mokesčių surinkimą.
Sumažinsime su darbo santykiais susijusį GPM iki 15 proc. visiems ir atšauksime numatytą platesnį aukštesnio GPM tarifo taikymą 2021 m“, – žada LP.
Jos programoje taip pat numatytas „Sodros“ „lubų“ ir įmokų bazės suvienodinimas visiems gyventojams, kad jų įmokos nepriklausytų nuo vykdomos veiklos ar veiklos formos. Taip esą būtų pasiekta, jog gyventojams būtų taikomos iš esmės vienodos draudimo sąlygos.
Dėl tokios priemonės „Sodra“ nesurinktų dalies pajamų, o iš programos nelabai aišku, iš kur jie būtų paimti pensijoms ir kitoms išmokoms mokėti.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga
Jos programinėse nuostatose teigiama, kad teisingas finansų ir mokesčių naštos paskirstymas, tenkinant visuomenės poreikius, reikalauja didesnių įplaukų į biudžetą.
Dėl to „lenkai“ žada siekti: „Mokesčių solidarumo principo – turtingesnis moka daugiau (1 euro mokestis gaunantiems MMA); bankų, prekybos tinklų apmokestinimo.
Taip pat LLRA žada užtikrinti šeimų, kiekvieno žmogaus gerovę:
„120 eurų kas mėnesį kiekvienam vaikui, 200 eurų socialiai remiamoms šeimoms; daugiau šeimos kortelės lengvatų ir paslaugų; sumažinimas iki 5 proc. PVM maisto prekėms; 50 proc. didesnės pensijos. Taip pat 13-osios pensijos mokėjimas kiekvienais metais; nemokami vaistai 70 metų ir vyresniems žmonėms; atlyginimų ir socialinių garantijų didinimas; Minimalus atlyginimo didinimas iki 1000 eurų.“
Didesnės pensijos, išmokos ir atlyginimai skamba patraukliai, tačiau vėlgi nelabai aišku, iš kur tam būtų paimta pinigų (specialus bankų mokestis jau įvestas, o prekybos tinklų mokestis vargiai atneštu pakankamai pajamų į valstybės biudžetą).
Centro partija – tautininkai
Ši politinė jėga savo interneto puslapyje taip pat neskelbia Seimo rinkimų programos. O apie politiką ekonomikos srityje rašo taip:
„Centro partija diegia privačią iniciatyvą įsitvirtinti ir išsiplėtoti skatinančią mokesčių sistemą. Lietuvos biudžetas ir jo panaudojimas turi atitikti strategines tautos ir valstybės plėtojimo nuostatas, turi būti įstatymiškas ir viešas.“
