Naujasis prezidentas šiltai priėmė Baltuosiuose rūmuose Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu (Benjaminą Netanjahų) ir gyrė abiejų šalių „neišardomus“ ryšius.
Nors ir paragino žydų valstybės lyderį „truputėlį pristabdyti“ nausėdijų statybas, D.Trumpas nusigręžė nuo tarptautinio konsensuso, kad turi būti įkurta nepriklausoma Palestinos valstybė, egzistuojanti greta Izraelio ir su juo taikiai sugyvenanti.
„Taigi, žvelgiu į dviejų valstybių ir vienos valstybės (sprendinius), ir man patinka tas, kuri patinka abiem šalims. Labai džiaugiuosi tuo (sprendiniu), kuris patinka abiem šalims. Galiu gyventi su bet kuriuo iš jų“, – aiškino prezidentas.
„Kurį laiką maniau, kad dviejų valstybių (sprendinys) galbūt atrodo lengvesnis, bet, tiesą sakant, jeigu Izraelis ir palestiniečiai bus patenkinti, aš (irgi) būsiu patenkintas tuo, kas jiems labiausiai patinka“, – sakė D.Trumpas.
Jeigu šis JAV pozicijos virsmas buvo specialiai sumanytas norint pamaloninti B.Netanyahu ir jo dešiniąją koaliciją, D.Trumpo požiūris į palestiniečių nuostatų trūkumus tikrai sužavės žydų valstybės atstovus.
„Manau, palestiniečiams reikia atsikratyti dalies neapykantos, kurios jie mokomi nuo labai jauno amžiaus“, – pareiškė JAV lyderis ir atkartojo B.Netanyahu argumentą, kad palestiniečiai dar nėra pasiruošę taikai.
„Jie mokomi didžiulės neapykantos. Mačiau, ko jie yra mokomi ... Tai prasideda nuo mokyklos klasės – ir jie turi pripažinti Izraelį“, – sakė D.Trumpas. B.Netanyahu šiltai kalbėjo apie savo šalies aljansą su Jungtinėmis Valstijomis ir pabrėžė savo išankstines sąlygas taikai.
„Visų pirma palestiniečiai privalo pripažinti žydų valstybę. Jie turi liautis pasisakyti už Izraelio sunaikinimą“, – sakė premjeras.
„Antra, pagal bet kokį taikos susitarimą Izraelis privalo išlaikyti aukščiausiąją teisę kontroliuoti saugumą visoje teritorijoje į vakarus nuo Jordano upės“, – pridūrė jis. Ši teritorija apima visą Vakarų Krantą, nors pagal visus ankstesnius tarptautinius susitarimus ši teritorija turėtų sudaryti palestiniečių valstybės branduolį.
JAV pozicijos permaina, apie kurią ankstesnę naktį paskelbė vienas JAV pareigūnas, sukėlė neviltį palestiniečiams ir susirūpinimą pasaulio sostinėse.
Palestinos išvadavimo organizacijos (PIO) antrasis pagal rangą narys Saebas Erakatas (Saibas Erakatas) pasmerkė, anot jo, mėginimą „palaidoti dviejų valstybių sprendinį ir eliminuoti Palestinos valstybę“.
Jis perspėjo, kad tuo atveju, jeigu būtų kuriame viena valstybė, ji nebegalėtų būti laikoma žydų valstybe.
„Yra tik viena alternatyva, – per spaudos konferenciją sakė S.Erakatas. – Viena demokratinė valstybė, garantuojanti visų – žydų, musulmonų ir krikščionių – teises.“
Pergalės šūkiai
Naujoji JAV žinia sąmoningai atkartoja seniai Izraelio kartojamus pareiškimus, kad jokia taikos sutartis negali būti primesta iš šalies ir kad derybų programa turi atsižvelgti į realią padėtį palestiniečių teritorijose.
Griežtai dešiniųjų pažiūrų Izraelio švietimo ministras Naftali Bennettas (Naftalis Bennetas), radikaliosios partijos „HaBayit HaYehudi“ („Žydų namai“) vadovas ir įnirtingas bet kokios palestiniečių valstrybės priešininkas, džiūgavo dėl naujausių JAV pareiškimų.
„Nauja era. Naujos idėjos. Nereikalinga trečia palestiniečių valstybė, kai jau yra Jordanija ir Gaza. Didi diena izraeliečiams ir sveiko proto arabams Sveikinimai“, – jis parašė „Twitter“.
Vis dėlto D.Trumpo sprendimas kertasi su tarptautiniu konsensusu, kad bet kokia galutinė sutartis dėl statuso privalo remtis sugrįžimu prie 1967 metų Izraelio valstybės sienų, nors taip pat numatoma apsikeitimų kai kuriomis žemėmis galimybė.
Likus vos penkioms dienoms iki D.Trumpo inauguracijos sausio 20-ąją kadenciją baigiančio prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracija buvo tarp 70 šalių, patvirtinusių šią viziją per taikos konferenciją Paryžiuje.
Ir likus vos mėnesiui iki kadencijos pabaigos B.Obamos ambasadorė prie Jungtinių Tautų nutraukė ilgametę JAV politiką ir neužblokavo JT dokumento, kritikavusio Izraelio nausėdijų statybas.
Gruodį kalbėdamas per JAV ir Izraelio konferenciją tuometis valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) sakė, kad nausėdijos yra „kliūtis“ pažangai taikos procese.
Atrodo, kad vadovaujant D.Trumpui ši vizija bus numarinta, o Vašingtonas akivaizdžiai vienijasi su B.Netanyahu vyriausybė ir jos šalininkais ultranacionalistiniame naujakurių judėjime.
Kalbėdamas Kaire po derybų su Egipto prezidentu Abdel Fattahu al Sisi (Abdel Fatahu Sisiu) JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) perspėjo, kad „privaloma padaryti viską“, kad būtų išsaugotas dviejų valstybių sprendinys.
Prancūzija, organizavusi sausį vykusią taikos konferenciją, taip pat nebuvo sužavėta.
Jos ambasadorius prie JT Francois Delattre'as (Fransua Delatras) sakė žurnalistams, kad „mūsų įsipareigojimas dviejų valstybių sprendiniui stipresnis nei bet kada“. D.Trumpas patikėjo vadovauti taikos pastangos savo žentui Jaredui Kushneriui (Džaredui Kušneriui) ir teisininkui Jasonui Greenblattui (Džeisonui Grinblatui). Antradienio vakarą J.Kushneris dalyvavo vakarienėje su B.Netanyahu, ilgamečiu jo šeimos draugu, ir naujuoju JAV valstybės sekretoriumi Rexu Tillersonu (Reksu Tilersonu).
Rusijos korta
Lieka dar vienas neatsakytas klausimas: ar B.Netanyahu galės kurti glaudesnius saugumo ryšius su kaimyninėmis arabų valstybėmis, regione tvyrant pykčiui dėl įstrigusio taikos proceso.
B.Netanyahu atvyko į Vašingtoną prašyti pagalbos šioms pastangoms – ir tai pat įvertinti, kiek D.Trumpas yra nusiteikęs siekti geresnių ryšių su Rusija.
D.Trumpas užsiminė esantis linkęs bendradarbiauti su Rusija, kad būtų nugalėtas džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ Sirijoje. Kita vertus, tokiu atveju Vašingtonui gali tekti faktiškai pritarti tikslams, kurių siekia Rusijos sąjungininkai – Sirijos prezidentas Basharas al Assadas (Bašaras Asadas) ir Iranas.
Izraelis laiko Iraną ir jo remiamą Libano sukarintą judėjimą „Hizbollah“ didžiausiomis grėsmėmis savo saugumui neramiame regione. Tokios pačios nuomonės laikosi Artimųjų Rytų sunitiškų arabų valstybių lyderiai.
Taigi, trečiadienį B.Netanyahu pasiūlė galimybę kurti platesni prieš Iraną nukreiptą aljansą tarp JAV, Izraelio ir jų partnerių sunitiškų arabų valstybių. „Manau, jeigu dirbsime kartu ... dėl Irano grėsmės didelio masto ir pavojaus, tuomet, manau, galėsime atremti Irano agresiją ir pavojų“, – sakė B.Netanyahu. „Tai yra svarbu Izraeliui (ir) arabų valstybėms, bet manau, kad tai gyvybiškai svarbu ir Amerikai“, – pridūrė jis.
