Dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris naujausiais duomenimis pralaimi (arba, kitaip tariant, laimi nepakankamai) likusiose pagrindinėse valstijose, išreiškė nepasitikėjimą balsų skaičiavimu. Jo rinkimų štabas teismo keliu nori stabdyti balsų skaičiavimą trijose valstijose – Mičigano, Pensilvanijos ir Džordžijos.
Viso šios valstijos duoda 52 rinkikų balsus. Rinkimų naktį visuose juose D. Trumpas pirmavo prieš savo oponentą Joe Bideną. Tačiau vėliau viskas staigiai pasikeitė. Mičigane lūžio momentu tapo lapkričio 4-osios 8 val. ryto (apie 15 val. Lietuvos laiku). Tuomet, suskaičiavus 93 proc. balsavimo biuletenių J. Bidenas pirmą sykį aplenkė D. Trumpą 0,2 proc. balsų. Suskaičiavus 99 proc. balsų atotrūkis išaugo iki 2,4 proc. Pirminiais duomenimis, visi 16 šios valstijos rinkikų, kritiškai reikalingų D. Trumpui norint išlikti savo poste, atiteks J. Bidenui.
Būtent šioje valstijoje JAV prezidentas pateikė savo pirmąjį ieškinį , reikalaudamas stabdyti balsų skaičiavimą. Pasak D. Trumpo štabo atstovų, „nebuvo suteikta tinkama prieiga prie balsų skaičiavimo, kaip tai garantuoja valstijos įstatymai“.
Pensilvanijoje dabartinio JAV prezidento štabas taip pat pateikė ieškinį teismui. Čia D. Trumpas prieš J. Bideną pirmavo užtikrintai – daugiau nei 10 proc. Tačiau, kaip ir Mičigane, šis skirtumas nuolat traukiasi. Šiuo metu, suskaičiavus 89 proc. biuletenių, iš milžiniško atotrūkio D. Trumpui liko vos 2,6 proc. persvara.
D. Trumpo štabo nariai aiškina, kad balsų skaičiavimas Pensilvanijos apylinkėse turi būti sustabdytas, kol ten nepateks Respublikonų partijos stebėtojai. Ieškinyje teismo prašoma „sutrukdyti demokratams slėpti biuletenius“.
Trečiasis ieškinys – Džordžijos valstijoje. Priežastis ta pati – respublikonai nori „sutrukdyti rinkimų komisijos darbuotojams – demokratams – slapta nuo respublikonų skaičiuoti balsus“.
Kol kas D. Trumpas šioje valstijoje pirmauja, tačiau ir čia situacija gali pasikeisti bet kuriuo metu. Lieka nesuskaičiuota dar 5 proc. biuletenių, o skirtumas tarp kandidatų tėra 0,5 proc.
Informacinis karas „Twitter“
Rinkėjų nuotaikas aitrina D. Trumpo ir jo aplinkinių įrašai socialiniuose tinkluose. Vienas iš prezidento šalininkų pareiškė, kad vienu metu J. Bidenas gavo 100 proc. balsų Mičigane dėl kažkokio biuletenių pakišimo. Jo įrašą pas save įsidėjo ir pats D. Trumpas.
Rinkimų komisija netrukus pripažino, kad įvyko „žmogiška klaida“. Pasirodo, kad viena iš apylinkių pranešė, kad už J. Bideną balsavo 153710 rinkėjų vietoje 15371. Nulį ištrynė, tačiau informacinė žala buvo padaryta.
Nepaisant to, D. Trumpas viešai pasakojo apie „visur randamus demokratų balsus“ ir kaltino dėl to savo oponentus.
Vaizdo įrašą, kuriame rodoma kaip neva yra deginami balsai už D. Trumpą, savo socialinio tinklo paskyroje parodė ir jo sūnus Ericas.
Trumpas grasina teismais
Teismo ieškiniais trijose valstijose pralaimintis JAV prezidentas tikriausiai neapsiribos: jo advokatas Rudolphas Giulianis jau paskelbė apie prezidento štabo planus. „Visai tikėtina, kad mes pateiksime ieškinį nacionaliniu lygiu“, – pareiškė jis vizito Filadelfijoje metu.
Jis taip pat prabilo, kad „Filadelfija yra garsi savo manipuliacijomis rinkimuose“, todėl respublikonai „ieškos mirusių žmonių balsų“.
Tai, kad kreipsis į Aukščiausiąjį Teismą vėliau patvirtino ir pats D. Trumpas.
Matant D. Trumpo komandos nusiteikimą, JAV faktiškai neabejotinai laukia balsų perskaičiavimas Viskonsine, suteikiančiame 10 rinkikų balsų. Apskaičiavus ten 99 proc. balsų skirtumas tarp J. Bideno ir D. Trumpo sudaro vos 20 tūkst. balsų (mažiau nei 1 proc.), o tai suteikia D. Trumpui galimybę reikalauti rezultatų peržiūrėjimo.
Viskonsino valstijos rinkimų komisijos pirmininkė Megan Wolf į tai atsakė, kad balsai buvo suskaičiuoti tiksliai, tačiau ši valstija jau turi neseną balsų perskaičiavimo istoriją: 2016-aisiais Donaldas Trumpas aplenkė Hillary Clinton 0,8 proc. balsų, tačiau perskaičiavimas nieko iš esmės nepakeitė.
Kitose valstijose D. Trumpo komandai bus sudėtinga pasiekti savo ieškinių realizavimo. Pavyzdžiui, Pensilvanijos gubernatorius (demokratas) Tomas Wolfas jau pareiškė, kad valstijos valdžia priešinsis D. Trumpo štabo ketinimams teismo keliu sustabdyti balsų skaičiavimą.
Mičigano valstijos sekretorė Jocelyn Benson (demokratė) JAV prezidento ieškinį savo regionui pavadino „neturinčiu pagrindo“. „Tai tikras dezinformacijos pavyzdys, su tikslu pasėti mūsų rinkėjų abejones dėl mūsų rinkimų proceso patikimumo“, – pareiškė ji, pridūrusi, kad rinkimų komisijos nariai laikėsi visų taisyklių ir skaičiavo visus balsus.
D. Trumpui gali būti sudėtinga kažką pasiekti nuo jo „pabėgusiose“ valstijos, dar ir todėl, kad jose vadovauja gubernatoriai-demokratai.
Aiškinimasis šiuose rinkimuose tarp D. Trumpo ir J. Bideno gali nueiti ir iki Aukščiausiojo Teismo. Jeigu D. Trumpas ryšis šiam žingsniui, tai šalies laukia ilgalaikiai teismų procesai, palydimi masinių protestų.
Pavyzdžiui, jeigu vienoje iš valstijų skirtumas tarp balsuotųjų būtų nedidelis, o D. Trumpo stovykla pateiktų įtikinamų įrodymų, kad buvo falsifikuojami balsai, jie galėtų bandyti kreiptis į teismą. Tiesa, kaip tokiu atveju elgtųsi Aukščiausiasis Teismas, nėra aišku. „Svarbių“ valstijų su nedideliu atotrūkiu gali būti ne viena ir ne dvi, o tai reiškia, kad tektų ilgam atidėti naujo prezidento išrinkimą, kol pasibaigs perskaičiavimai ir teismo procesai.
Ką gali daryti D. Trumpas?
D. Trumpas dar rugsėjo mėnesį paskyrė keletą naujų Aukščiausiojo Teismo teisėjų-konservatorių, taip suformuodamas sau galimai palankią terpę būsimuose teismo procesuose, tačiau viskas ne taip paprasta. Aukščiausiasis Teismas yra galutinė teisingumo instancija JAV ir turi griežtai reglamentuotas taisykles, kokių bylų imtis. Dažniausiai ten yra nagrinėjami jau žemesnėse instancijose tiriami ieškiniai, kurie kelia klausimų dėl federalinių įstatymų ar Konstitucijos taikymo.
Taigi, didžioji veiksmo dalis persikels į valstijų teismus, kuriuose D. Trumpo palaikymas toli gražu nėra „garantuotas“.
Šiais metais rinkimus organizuojančios institucijos valstijose susidūrė su iki šiol neregėta koronaviruso ir saugumo reikalavimų problema. D. Trumpas gali bandyti „kabintis“ už, jo pusės teigimu, įvykdytų rinkimų įstatymų pažeidimų, leidžiant rinkėjams paprasčiau balsuoti nuotoliniu būdu ar pakeitus nuotolinių balsų skaičiavimo sistemą.
Svarbu pažymėti ir tai, kad JAV rinkimų metu vykstantys bylinėjimaisi valstijų teismuose nėra kažkokia naujiena, dažniausiai tai tiesiog formalumas, dar dažniau – neturintys poveikio galutiniam rezultatui veiksmai.
Vienintelė išimtis buvo 2000-ųjų rinkimai, kuomet teisinis ginčas dėl rinkimų procedūrų pažeidimų Floridoje nulėmė pergalę šioje valstijoje George’ui W. Bushui vos keliais šimtais balsų. 35 dienas trukęs ginčas baigėsi Aukščiausiojo Teismo sprendimu atmesti demokratų apeliaciją ir paskelbti respublikonų kandidato pergalę mažiau nei 600 balsų. Perėmęs šią valstiją G. W. Bushas minimalia persvara laimėjo ir pačius rinkimus.