„Mes subsidijuojame Kanadą 100 mlrd. dolerių per metus. Mes subsidijuojame Meksiką beveik 300 mlrd. Mes neprivalome to daryti, kodėl mes tai darome? Tegul jie tampa naujomis valstijomis“, – pareiškė išrinktasis prezidentas interviu NBC.
Tą patį jis anksčiau yra sakęs po susitikimo praėjusią savaitę su Kanados premjeru Justinu Trudeau. Tuomet D. Trumpas pareiškė, kad Kanada galėtų tapti 51-ąja JAV valstija.
Perspėjimas NATO aljansui
JAV išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį interviu metu dar kartą patvirtino, jog laikysis rinkiminės kampanijos metu žadėtos griežtos politikos dėl muitų ir vykdyti masines deportacijas, o taip pat žaidė su mintimi, jog Vašingtonas galėtų palikti NATO po to, kai jis kitą mėnesį sugrįš į Baltuosius rūmus.
Pirmame nuo rinkimų formaliame jo televizijos interviu, bei vos šešios savaitės iki jo inauguracijos, D. Trumpas dar kartą pabrėžė, jog JAV parama Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija, bus sumažinta.
Išrinktasis prezidentas taip pat sakė, jog labai greitai atsižvelgs į galimybę suteikti malonę jo rėmėjams, šturmavusiems JAV Kapitolijaus pastatą po respublikono 2020-ųjų pralaimėjimo Joe Bidenui.
Interviu televizijos NBC laidai „Meet the Press with Kristen Welker“ buvo įrašytas penktadienį, bet išleistas sekmadienį. Laida pasirodė po to, kai savaitgalį išrinktasis prezidentas susitiko su Ukrainos ir Prancūzijos prezidentais. Tai buvo pirma jo kelionė į užsienį nuo to pat rinkiminės pergalės prieš Kamalą Harris.
D. Trumpas pakartojo ir grasinimą palikti NATO – Europos saugumo pamatą nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos – sakydamas, jog JAV sąjungininkės nepakankamai moka už savo gynybą.
„Jei jos susimokėtų sąskaitas, ir aš manyčiau, jog su mumis elgiamasi sąžiningai, atsakymas yra toks, jog aš absoliučiai likčiau su NATO“, – teigė respublikonas.
Tačiau jis pridūrė, jog lieka ir JAV išstojimo galimybė.
D. Trumpas taip pat pabrėžė, jog jo rinkiminiai pažadai dėl muitų, kurie paliestų ir didžiausias JAV prekybos partneres Kanadą, Meksiką ir Kiniją, bus įgyvendinti.
„Mes subsidijuojame Meksiką, ir subsidijuojame Kanadą ir subsidijuojame daug šalių visame pasaulyje“, – sakė jis.
Pareiškęs, jog teisingai panaudoti muitai yra labai galingas įrankis, D. Trumpas pridūrė, jog jis naudotų juos ne tik ekonomiškai, bet ir siekdamas „gauti ir kitų dalykų, neliečiančių ekonomikos“.
Į klausimą, ar gali garantuoti, jog amerikiečiai už produktus neturės mokėti daugiau, D. Trumpas atsakė: „Negaliu garantuoti nieko.“
Masinės deportacijos
D. Trumpas taip pat sakė, jog tikrai imsis vykdyti masinę nelegalių imigrantų deportaciją iš JAV, kuri, ekonomistų spėjimu, bus stipriai trikdanti.
„Manau, kad turime tai padaryti, bet tai sunkus, labai sunkus sprendimas“, – sakė jis.
Išrinktasis prezidentas tęsė, jog mėgintų pakeisti konstitucijoje įtvirtintą kiekvieno žmogaus, gimusio JAV teritorijoje, teisę į pilietybę.
Respublikonas pasiūlė bendradarbiavimo galimybę su pasisakančiais už tai, kad kai kuriems dokumentų neturintiems migrantams, kurie yra labai svarbus darbo jėgos šaltinis didžiajai daliai JAV ekonomikos, būtų leista pasilikti.
D. Trumpas sakė, jog bendradarbiaus su demokratais vadinamųjų „svajotojų“ klausimu – žmonių, kurie užaugo JAV po to, kai į šalį pateko nelegaliai, kai dar buvo maži vaikai.
Tačiau D. Trumpas užsiminė, kad net JAV piliečiai galėtų būti deportuojami, jei turi nelegaliai šalyje gyvenančių šeimos narių. Teisiniu požiūriu tai abejotinas žingsnis, bet jei jis vis dėlto būtų įgyvendintas, tai gerokai sugriežtintų dabartinę politiką.
„Vienintelis būdas nesuskaldyti šeimos – laikyti juos kartu ir visus išsiųsti atgal“, – sakė jis.
„Turėtų sėsti į kalėjimą“
D. Trumpas, kuriam pirmos kadencijos metu Atstovų Rūmai du kartus surengė apkaltą, bet galiausiai išteisino Senatas, bei kuriam buvo pateikti kaltinimai dėl bandymo pakeisti 2020-ųjų rinkimų rezultatus, dar kartą atsisakė pripažinti, jog tuos rinkimus jis pralaimėjo.
„Kodėl aš taip turėčiau padaryti?“, – klausė jis.
Jis taip pat sakė, jog Kongreso nariai, kurie tyrė jo bylą dėl 2021-ųjų sausio 6 dieną įvykusio jo šalininkų protesto, „turėtų sėsti į kalėjimą“.
Pabrėždamas, jog pats asmeniškai neįsakinės teisėsaugos organams persekioti politinių oponentų, jis sakė, jog pareigūnai galėtų tokį sprendimą priimti patys.
Paklaustas, ar jo kandidatas vadovauti Federaliniam tyrimų biurui (FTB), Kashas Patelis turėtų imtis veiksmų dėl D. Trumpo grasinimų politiniams oponentams, išrinktasis prezidentas atsakė, jog „jeigu jie mano, kad kažkas buvo nesąžiningas ar korumpuotas politikas, manau, kad jie turi pareigą imtis veiksmų“.
D. Trumpas sakė, jog jis turės absoliučią teisę persekioti vidaus oponentus, nes, kaip prezidentas, yra „aukščiausiasis teisingumo pareigūnas“.
Tačiau jis pabrėžė, jog tai jo nedomina. Respublikonas skelbiasi veikiau dirbsiąs prie ekonomikos augimo bei nelegalios imigracijos stabdymo siekdamas, kad jo atsakas įvyktų per politinę sėkmę.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Geda, bet jis pasake visiska tiesa, patinka tai jums ar ne!
