Balandžio 2–5 d. įvyksiančio Trumpametražių operų festivalio NOA taikinio centre atsiduria technotroniška multimedijos opera Turing Machine („Turingo mašina“), kurią festivalis pristatys balandžio 4–5 d. Menų spaustuvės Juodojoje salėje.
Tai atvežtinis Helsinkio šiuolaikinės operos kompanijos „Ooppera Skaala“ pastatymas, grįstas gyvąją elektronika, 3D vizualizacija ir skaitmenine scenografija. Operos naratyvas paremtas genialios ir sudėtingos asmenybės Alano Turingo istorija, aprėpiančia tiek jo mokslinius dirbtinio intelekto ir kompiuterinių technologijų eksperimentus, tiek asmenines homoseksualumo problemas.
„Šiuolaikinė opera – šiuolaikiniam žmogui“ – skelbia Helsinkio „Ooppera Skaala“ organizacija, nuo 1996 m. įgyvendinusi jau 17 skirtingų operos projektų ir šiuo metu toliau plėtojanti „Turingo trilogiją“. „Turingo mašina“ – tai 2008 m. multimedijos operos spektaklis (trilogijos I dalis), kurį realizuojant bendradarbiauta su Merja Nieminen ir tarpdisciplinine „Crucible Studio“ komanda (menininkais, dizaineriais, mokslininkais ir technologijų specialistais). Ši grupė tyrinėja ir kuria skaitmenines, trimates, interaktyvias terpes, stebėtoją patalpinančias į fantastines virtualias aplinkas.
Operos garsinę medžiagą, sukurtą Eeppi Ursin ir Visa Oscar, pagrinde sudaro gyvoji elektronika, senos ir naujos medžiagos semplavimas realiame laike. Operoje kryžminamos dvi garsinės sferos: elektronika ir žmogaus balsas. Pirmoji čia balansuoja tarp klubinės ir eksperimentinės elektronikos, antrasis – tarp šiuolaikinio ir klasikinio operinio vokalo, sakralinės muzikos stilizacijų, kompiuterio naratoriaus balso.
"Turing Machine" (Jussi Aalto nuotr.)
Operos libretas grįstas Miko Jaakkolos pjese „Turingas“, kurioje originaliai pristatoma enigmatiška ir ekscentriška Alano Turingo (1912–1954) figūra. Šis britų matematikas, logikas, kriptografas, informatikos mokslo protėvis ir Antrojo pasaulinio karo didvyris, iššifravęs vokiečių Enigmos kodą, pakeitė žmonijos istoriją. Ne mažiau svarbūs ir provokuojantys jo dirbtinio intelekto tyrinėjimai („Turingo testas“) bei XXI a. pranašystė. Visiškai kita Alano Turingo pusė – asmeninis jo gyvenimas. Jis buvo „eilinis britas homoseksualas ateistas“ ir 1952 m. prisipažinęs apie savo seksualinę orientaciją, buvo priverstas dalyvauti žeminančioje gydimo programoje. Po poros metų neištvėręs visuomenės spaudimo, Alanas Turingas nusižudė, suvalgydamas kalio cianido pripildytą obuolį, kuris, anot vienos iš versijų, vėliau tapo garsios kompanijos „Apple“ prekiniu ženklu.
