Ketvirtadienį-penktadienį Vilniaus teatre „Lėlė“ vyks Trumpametražių operų festivalis NOA, sutelkęs apie 100 skirtingų disciplinų menininkų ir atlikėjų. Šis projektas išryškina ne tik akademinio jaunimo aktyvumą, organizuotumą, nepriklausomybę bei veiksmo troškimą, bet ir išsiskiria šiandien retu kolektyvinės kūrybos ir eksperimentavimo principu, kada lygiaverčiais partneriais tampa poetas, kompozitorius ir režisierius. Taip operos įgauna itin ryškių žodinių, muzikinių, vizualinių ir veiksmo sprendimų. Vis dėlto, prieš pat šešių trumpametražių operų premjeras tiek poetai, tiek kompozitoriai buvo linkę užsiminti apie siužetines operų linijas.
Vasario 28 d., ketvirtadienį, 19.30 val. festivalį pradės mini opera-etiudas „Gervė ir Gandras“, sukurta Žilvino Andriušio (libretas) ir Jono Sakalausko (muzika, režisūra). Tai anekdotinė situacija iš pagyvenusių žmonių gyvenimo, vykstanti baroko stiliaus garsinėje terpėje. Kita, Agnės Biliūnaitės (libretas), Ritos Mačiliūnaitės (muzika) ir Olgos Generalovos (režisūra) opera „Dviskaita“ sukurta vyriškam balsui (Jis) ir moteriškam kūnui (Ji). Operos vyksmas išgyvenamas uždarame simboliškame paros cikle, nuolatiniame in ir jang sūkuryje: balsas negali egzistuoti be kūno, Jis negali egzistuoti be Jos ir atvirkščiai. Jie vienas kitą naikina ir palaiko, jie gali pavirsti vienas kitu. Tai prigimtinis dualumas, aptinkamas visuose dalykuose ir reiškiniuose, tai priešingybės sugyvenančios harmonijoje. Trečioji opera „Džiuljeta ir Džiuljeta“, sukurta Juliaus Žėko (libretas), Rūtos Vitkauskaitės (muzika) ir Olgos Generalovos (režisūra), panirusi neapibrėžtame ir abstrakčiame sapne, kur spiečiasi minčių sankaupos, kaupiasi garsų telkiniai, vaizdų fragmentai. Čia susitinka dvi moterys, kurių santykiai vėliau ima gožti sapną, jų egzistavimo erdvę. Galiausiai moterų mąstymo skirtumai įplieskia konfliktą, sunaikinantį patį sapną, sunaikinantį jas pačias.
Antrą Trumpametražių operų festivalio vakarą, vasario 29 d., 19.30 val. bus pristatytos dar trys operos. Viena jų – Žilvino Andriušio (libretas), Mykolo Natalevičiaus (muzika) ir Jekaterinos Deineko (režisūra) „Bildungas“. Operos pavadinimas siejamas su vokiška sąvoka bildung – kultūra, švietimas, lavinimas, mokslas. Čia pasaulio ir kultūros formos, kaip antai kalba, laikas, vaizdas, garsas, miestas, šalys ir kt., tampa pagrindiniais operos objektais, kurie radosi onirinėje erdvėje ir formavosi onirinės prozos principais: susapnuotus vaizdinius ir mintis užrašant. Kita opera – „Sesuo“, sukurta Tomo Andriukonio (libretas), Alberto Navicko (muzika) ir Viliaus Malinausko (režisūra). Jos akiratyje atsiduria moteris vienuolyne, kurios gyvenime įvyksta kažkas labai svarbaus. Šis „kažkas labai svarbaus“ ir tampa centriniu operos elementu, kuris apraizgytas intensyviu laisvųjų eilių prasminiu lauku. Paskutinė festivalio opera – Dainiaus Gintalo (libretas), Jono Sakalausko (muzika) ir Alberto Vidžiūno (režisūra) „Svingas“. Nors pavadinimas gali sukelti įvairių asociacijų: nuo džiazo stiliaus iki svingerių vakarėlių, operos siužetas siejasi būtent su pastaruoju. Tai socialinio pobūdžio situacinė opera, išryškinanti fragmentuotą šiuolaikinę sąmonę, moderniuosius kūniškus ritualus ir siekį grįžti prie pirmykščių ar netradicinių seksualinio bendravimo formų.
Bilietus į renginį galima įsigyti Vilniaus teatro „Lėlė“ (Arklių g. 5) kasoje kasdien nuo 10 iki 16 val., išskyrus pirmadienį. Daugiau informacijos čia.
Asta Pakarklytė
