Trumpametražių operų festivalis NOA – specifinis, daugiamatis ir prieštaringas renginys, kurio taikinyje atsiduria šiuolaikinė kamerinė opera. Tai jungtinis jaunųjų sostinėje atsidūrusių menininkų projektas, kurio siekis – dar kartą aiškiai apibrėžti tarpdisciplininės operos teritorijas ir įkūnyti, komentuoti, reaguoti bei bandyti keisti šių dienų padėtį.
Birželio 6 d., penktadienį, 19 val. „Menų spaustuvės“ Vienoje salėje pristatomos dvi skirtingos trumpametražės operos, kurių siužetinės linijos kerta svingerių vakarėlį ir priartėja prie in ir jang proporcijų kraštutinybių.
Vasarį Vilniaus teatre „Lėlė“ įvyko pirmasis Trumpametražių operų festivalis, sutelkęs apie 100 skirtingų disciplinų menininkų ir atlikėjų (nuo poeto ir kompozitoriaus iki smuikininko ir šokėjo). Po jo festivalio kūriniai ėmė skverbtis ir į kitas viešąsias meno erdves, ieškodami šviežio deguonies zonų, kad galėtų kvėpuoti, gyventi, transformuotis, įgauti naujų pavidalų, matymų ir reikšmių.
Choreografinė operos „Bildungas“ versija buvo pristatyta šiuolaikinio teatro festivalyje „UniFest“ (Rusija), o jos pilnas variantas parodytas Medijų meno festivalyje Šiauliuose „Enter 6“ ir Tarptautiniame kūrybinių dirbtuvių festivalyje „Platforma“. Keturios operos įtrauktos į „Druskomaniją“, jaunimo kamerinės muzikos dienų Druskininkuose programą. O birželio 6 d., operos bus rodomos „Menų spaustuvėje“, taip pirmą kartą įsiterpdamos į šią šiuolaikinio šokio, teatro ir vizualinių menų platformą.
Operų muzikos stilistika balansuos nuo minimalizmo ir naujojo totalumo iki neoromantinio skambesio ir bel canto tradicijos. Ne mažiau skirtingi ir operų siužetai: pasinėrimas į absoliutaus Vienio ekstazę bei išnėrimas į priešiškus, viens kitam nepažintus Tu ir Aš – vienoje, o kitoje – viešojo ir slaptojo gyvenimo formos: santuoka, donorystė, grupinės seksualinės orgijos, ŽIV.
Agnės Biliūnaitės (libretas), Ritos Mačiliūnaitės (muzika) ir Olgos Generalovos (režisūra) opera „Dviskaita“ sukurta vyriškam balsui (Jis) ir moteriškam kūnui (Ji). Operos vyksmas išgyvenamas uždarame simboliškame paros cikle, nuolatiniame in ir jang sūkuryje: balsas negali egzistuoti be kūno, Jis negali egzistuoti be Jos ir atvirkščiai. Jie vienas kitą naikina ir palaiko, jie gali pavirsti vienas kitu. Tai prigimtinis dualumas, aptinkamas visuose dalykuose ir reiškiniuose, tai priešingybės sugyvenančios harmonijoje.
Kita opera – tai Dainiaus Gintalo (libretas), Jono Sakalausko (muzika) ir Alberto Vidžiūno „Svingas“. Nors pavadinimas gali sukelti įvairių asociacijų: nuo džiazo stiliaus iki svingerių vakarėlių, operos siužetas siejasi būtent su pastaruoju. Tai socialinio pobūdžio situacinė opera, išryškinanti fragmentuotą šiuolaikinę sąmonę, moderniuosius kūniškus ritualus ir siekį grįžti prie pirmykščių ar netradicinių seksualinio bendravimo formų. Operos centre atsiduria optimizmo kupinas verslininkas ir kraujo donoras, draskomas meilės žmonai ir slaptų seksualinių troškimų.
NOA inf.
