Pagrindinis klausimas darbotvarkėje – būti ar nebūti visuotiniam karui Ukrainoje?
Kol kas Europai ir Rusijai šis karas tėra vietinio pobūdžio. Teritorija santykinai nedidelė ir aiškiai apibrėžta. Europa įsitraukusi minimaliai: ekonominės sankcijos agresoriui ir finansinė parama už savo tapatumą kovojančiai Ukrainai. „Apie karinį problemos sprendimą nėra net kalbos“, – kelis kartus pabrėžė Vokietijos kanclerė. Riba, kurios Europa negali sau leisti peržengti, apibrėžta daug politikų pastangų kainavusiais 2014-09-05 Minsko susitarimais. Ir, reikia paminėti, Ukraina drausmingai laikėsi partnerių Europoje pozicijos.
Iki įžūlaus puolimo Debalcevės iškyšulyje. Kai sukaupęs pasiklydusių, atostogose esančių rusų karių su „Voentorg“ pirktais tankais kritinę masę propagandinių salvių dengiamas Rusijos režimas pademonstravo parodomąjį smūgį Ukrainai. Pakylėtas įvykių vienas Rusijos TV kanalas net pradėjo skelbti orų prognozę „mūsų Debalcevės“ rajone.
Taip įkalnėn pasileido karinis problemos sprendimo gniutulas. Kazokų ainiai permala gyvąją jėgą su visomis jų geležėlėmis. Ukrainos prezidentas skelbia 50 000 karių mobilizaciją. Nespėję atsipeikėti ir nesuvokdami pralaimėjimo masto Rusijos atstovai Donecke prabyla apie 100 000 mobilizaciją ir taip sukelia tikrą tarptautinės politikos cunamį.
JAV antrasis asmuo iš karto atsiranda Kijeve su nedviprasmiška žinia Kremliaus neūžaugai: ginklų tikrai duosime. Suderinę pozicijas Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai skrenda į Kijevą ir Maskvą. Tarptautinė konferencija Miunchene parodo, kad antro Miuncheno nebus. Kalbant žmonių kalba – „iki, susitiksime Hagoje.“
Iš teroristinio KGB gelmių išnirusi žmogysta toliau darys tai, ko yra išmokyta. Specialiųjų operacijų meistras nėra apsunkinęs savo minčių didžiųjų žmonijos humanistų veikalais. Ir kitko jis nemoka.
Akivaizdu – ekonominė Rusijos padėtis diktatoriaus dar nestabdo. Agresorių nugalėti vien taikos planais nepavyks. Vienintelis KGB pulkininko Vladimiro Vladimirovičiaus sustabdymas įmanomas tik karine jėga.
Politinis apšilimas padarytas. Galima šypsotis, galima ne, bet Lietuva jau teikia karinę pagalbą, o prie mūsų prisijungs ir JAV.
Taip bus perbraižytos naujos karinio problemos sprendimo ribos, žinoma, Rusijos ekonominės griūties belaukiant.
