Nuo šių metų buvo panaikinta sena neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) tvarka, kai gyventojams buvo taikomas fiksuotas pagrindinis NPD – 320 litų; vaikus turintys gyventojai galėjo pajamoms pritaikyti ir papildomą NPD.
Be to, tam tikriems asmenims buvo taikomi individualūs NPD dydžiai ir atrodė, kad panaikinus fiksuotą NPD, šiai mokestinių lengvatų formai atėjo galas. Deja, ne.
Naujosios valdžios įvestos tvarkos esmė – NPD turi priklausyti nuo gyventojo pajamų, o ne nuo tam tikrų gyventojo savybių. Kiekvieno asmens NPD apskaičiuojamas individualiai, priklausomai nuo jo su darbo santykiais susijusių pajamų.
Metų pabaigoje NPD perskaičiuojamas, ir jeigu žmogus turėjo dar kitų apmokestinamųjų pajamų, jis turi sumokėti mokestinę nepriemoką.
Ką šiandien priėmė Seimas? Revoliucija – Seimas grąžino fiksuotą NPD, tačiau tik kai kuriems asmenims: riboto darbingumo, senatvės pensijos amžiaus asmenims, taip pat tiems, kam nustatytas neįgalumas. O naivi aš, maniusi, kad nuo šiol NPD iš tikrųjų priklausys tik nuo pajamų; maniusi, kad NPD lengvatoms atėjo galas.
Lengvatos plinta joms būdingu spartumu. Vyriausybė siūlė 700 Lt. NPD, bet vieno Seimo nario pasiūlymu NPD buvo padidintas iki 800 litų. To paties Seimo nario siūlymu buvo išplėstas ratas asmenų, kuriems taikomas 600 litų. NPD. Lengvata dar nepriimta, o jau plinta.
Ar tik nėra lengvatos naikinamos tam, kad Seimas galėtų vėl vis palaipsniui rodytis labai geras, iš naujo jas dalindamas? Tuomet galbūt pats laikas sustoti, nes lengvatų dalinimo pasekmes puikiai matome „Sodros“ skylėj.
Kaetana Leontjeva, LLRI blog'as
