• Dabar Lietuvoje turime tris visiškai įrengtas arenas. Kaip manote, kiek jų turėsime 2009 m. pabaigoje?
• Pagal mūsų planą 2009 m. Klaipėdoje turi prasidėti statybos, o Alytuje - rekonstrukcijos darbai. Norime iki metų galo sudėlioti vietas, kur vyks čempionato kovos - grupės varžybos, antrojo etapo ir finalinės. Su kiekvienu miestu reikės turėti realias sutartis. Šiauliuose, Panevėžyje ir Vilniuje jau turime. Svarbu, kad nenutrūktų statybos Kaune. Tačiau, kiek girdėjome iš Vyriausybės, viskas lieka. Labiausiai kelia nerimą Klaipėdos ir Alytaus padėtis. Tikrai neįsivaizduojame, kaip čempionatas vyktų, jei apeisime Klaipėdą. Norime pristatyti Lietuvą plačiu geografiniu požiūriu, ne tik Vilnių ar Kauną. Kaip viskas pavyks, ne nuo mūsų priklauso. Ir dėl krizės koreguojami planai. Šiuo metu esame optimistai. Pavasarį turėtų išryškėti statybų ir rekonstrukcijų terminai. Kitu atveju planus teks keisti.
• Kokie didžiausi iššūkiai čempionato organizatorių laukia 2009-aisiais?
• Stengiamės, kad atsirastų arenos, bet šis klausimas daugiau yra Kūno kultūros ir sporto departamento bei Vyriausybės, o ne federacijos žinioje. Nekontroliuojame finansų, negalime patys pastatyti. Turėsime patikrinti, ar arenos atitinka reikalavimus. Pavyzdžiui, šiemet taurės turnyro finalas sausio pabaigoje vyks Panevėžyje. Paskui jau galėsime daugiau pasakyti, ar viskas ten atitinka reikalavimus, patikrinsime žmones. Kita repeticija bus vasarą Kaune vyksiantis Europos jaunučių čempionatas. Reikės priimti ir apgyvendinti 16 komandų. Taigi patikrinsime ir Kauną, tik be arenos. Tai bus praktiniai darbuotojų išbandymai, nes teorinių žinių lyg ir turime. Jeigu bus kas nors ne taip, turėsime dar dvejus metus pasitaisyti, pakeisti žmones.
• Minėjote, kad planai gali būti koreguojami dėl krizės. Tai labiau liečia statybas ar federacijos darbą?
• Statybas. Mūsų biudžetas nėra išpūstas, viskas realu.
Vroclave bus ankšta
• Kokia šiuo metu padėtis Lenkijoje, organizuojančioje 2009 m. čempionatą? Ar ten jau viskas parengta?
• Problemų yra daug. Lenkus irgi paveikė ekonominė situacija. Iš žadėtų trijų arenų jie pasistatė vieną. Tačiau jie turi daug kitų arenų. Lenkai rengs čempionatą pagal kitokį modelį. Mes kalbame apie šešias arenas, o jie rengs septyniose. Bet tai reiškia dideles logistikos sąnaudas, tinklas išplėstas į septynis miestus. Yra šiek tiek problemų dėl bilietų. Šiuo atžvilgiu patekome į nedėkingiausią grupę, kartu su Lenkijos rinktine. Bilietų kvota šaliai - 1000. Jie mums nežada ir to tūkstančio. Vroclave krepšinis - sporto šaka NR. 1. Ten arena tikrai bus pilna. Komerciniu atžvilgiu lenkams nėra pagrindo su mumis dalytis. Iškėlėme ir klausimą, kaip bus dėl sirgalių priėmimo. Mūsų nuomone, iš Lietuvos suvažiuos nuo 3 iki 5 tūkst. aistruolių. Kur jie stebės rungtynes, kaip bus garantuojamas jų saugumas? Iš lenkų klaidų mes dar turėsime galimybę pasimokyti.
• Kada lenkai žada pradėti platinti bilietus?
• Jie padarė bilietų paketus turistinėms firmoms, paskelbė viešą konkursą. Iki sausio vidurio konkursas turėtų baigtis. Dabar sunku pasakyti, kokia bus situacija. Kaip sakiau, krepšinio populiarumas Vroclave yra didžiulis. Reikia ieškoti būdų, kaip pirmojo etapo bilietus įsigyti Lenkijoje. Juk Lietuvoje yra daug lenkiškai mokančių žmonių. Kai bilietai bus parduodami, reikės tiesiog sekti padėtį. Esame išsiuntę raštą su Lietuvos poreikiais, bet atsakymo kol kas negavome.
Galėjo būti ir geriau
Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) direktoriaus pavaduotojas Mykolas Kačkanas prisipažino, kad per ketverius metus buvo galima nuveikti daugiau, statant arenas.
„Didžiausias progresas šiemet turėtų būti statant Kauno areną. Iš valstybės investicijų programos jai numatyta 17 mln. litų. Plius 50 mln. iš Europos struktūrinių fondų. Yra rangovas, įmūryta kapsulė. Man atrodo, kad statybos ten planingai vyksta. Manau, kad Alytus irgi turėtų susitvarkyti. Alytiškiai jau parengę techninį projektą. Problemėlė - Klaipėda“, - dėstė M.Kačkanas.
Pasak jo, 2010 m. arenos turėtų būti pastatytos ir Kaune, ir Alytuje. Dėl krizės neturėtų keistis planai. „Ji gali koreguoti ir koreguoja kitų sporto objektų statybas. Tačiau šie objektai yra prioritetiniai. Yra šalies įsipareigojimai, be salių juk nesurengsime čempionato. Taigi jų statybai krizė neturėtų pakenkti“, - teigė M.Kačkanas. Ligšioliniais kai kurių miestų tempais M.Kačkanas buvo kiek nusivylęs. „Šimtu procentų pritariu, kad per ketverius metus buvo galima nuveikti daugiau. Tą įrodė ir Šiauliai, Panevėžys“, - sakė jis.
